Palikimas

"Jei žmonės neturėtų to talento, gebėjimo žodžių pagalba suprasti visas praėjusių generacijų mintis ir palikti ateinančioms ir jeigu jie negebėtų užsikrėsti menu, jausti meną, - jie tikriausiai būtų panašūs į žvėris. (...) Menas įeina į kiekvieną mūsų gyvenimo užkampį." Taip kalbėjo žymus XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių kompozitorius Č. Sasnauskas - buvusi ir iki šių dienų išlikusi įvairiapusė ir iškili kultūros asmenybė - kompozitorius, muzikas, kritikas, pedagogas. Tai buvo žmogus, į pirmųjų lietuvių tautinių kompozitorių plejedą įėjęs kartu su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Juozu Naujaliu, Miku Petrausku - kūrėjais, lietuvių muzikos istorijoje palikusiais svarų indėlį.

2002 m. gruodžio mėnesį pasaulį išvydo knyga apie šį Lietuvai svarbų muziką. Knygą parengė nusipelnęs Lietuvos muzikologas profesorius Vytautas Landsbergis. 2003 m. kovo 9 d. Lietuvos muzikos akademijoje įvyko šios knygos pristatymas. Vakaras buvo jaukus, kupinas šiltų akimirkų ir nuoširdžių kalbų. Profesorius V. Landsbergis pasakojo apie Č. Sasnausko monografijos idėją, gimimą ir plėtotę. Pasak profesoriaus, tai yra trečiasis 1980 m. išleistos jo knygos "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" papildymas, sudarytas tyrinėjant kompozitoriaus rankraštyną, per stebuklą po bolševikų revoliucijos išlikusį ir išgelbėtą Peterburge bei atvežtą į Lietuvą.

Vakarą vedė muzikologė Dana Palionytė, knygos ištraukas skaitė aktorius Marius Jampolskis. Vakaro vedėja teigė, kad V. Landsbergis "iš politikos jūrų, marių, vandenynų grįžta ir prie muzikologijos krantų".

Knyga "Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba" atspindi daugelį to meto socialinių, visuomeninių detalių, atskleidžia kompozitoriaus dvasinį gyvenimą, jo paties apmąstymus apie daugelį su muzika ir apskritai menu susijusių dalykų. Muzikologė labai tiksliai pastebėjo, kad "iš šios knygos pažvelgia gyvas Č. Sasnauskas". Leidinyje slypi lietuvių muzikos mokslo pradmenys, o Č. Sasnausko studijos tikrai vertos dėmesio.

Pasak paties V. Landsbergio, knyga yra nepaprastai kruopščiai sutvarkyta, apipavidalinta. Leidinį sudaro penki skyriai: dešimt oficialių raštų, keturiasdešimt du privatūs raštai (laiškai, užrašai), šešios paskaitos, dvidešimt šeši raštai spaudai ir aštuoniolika Č. Sasnauskui rašytų laiškų. Solidi priedų dalis ir komentarai bei angliška turinio santrumpa dar labiau didina knygos vertę. Viršelyje (dailininkas Alfonsas Žvilius) matomi pirmosios Suvalkijoje, Gražiškiuose, buvusios bažnyčios vargonėliai, kur 16 metų sulaukęs Č. Sasnauskas pradėjo savarankišką muziko (vargonininko) kelią; ir Šv. Kotrynos bažnyčios Peterburge interjero dalis (prieš 20 metų pastato interjerą sunaikino gaisras).

Kartu su visais knygos pasirodymu pasidžiaugė ir V. Landsbergio bendraminčiai, tarp jų Lietuvos muzikos akademijos rektorius profesorius Juozas Antanavičius bei Šv. Kristoforo orkestro meno vadovas ir dirigentas, profesorius Donatas Katkus, pasiūlęs ateity padiskutuoti "apie muziką, kuri dabar skamba Lietuvos bažnyčiose" ryšium su tuo, kad Č. Sasnauskas savo recenzijose šia tema buvo griežtas, kritiškas, netgi ironiškas ir teigė, jog pasaulietinės formos bažnytinei muzikai nelabai tinka. Pats V. Landsbergis, parengęs bene dvidešimt septintąją knygą, šiuo darbu sustoti nežada. Jo ateities planuose yra idėjos išleisti tokias studijas kaip "Lietuvos XIX a. muzika" bei "Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių redakcija".

Gražų ir šiltą vakarą užbaigė Muzikos akademijos mišraus choro, vadovaujamo Povilo Gylio, atliktos penkios Č. Sasnausko dainos.