„Uždaras vakaras“ randa savo sceną

M. Budraičio nuotr.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro (OKT) spektaklis „Uždaras vakaras“ birželio 4 d. 20.30, o 5 d. – 18 val. ir 20.30 bus suvaidintas „Menų spaustuvėje“. Šiuolaikinių scenos menų židinio „Menų spaustuvės“ Pagrindinė salė oficialiai atidaryta vos prieš mėnesį, tačiau dar neįrengta ji jau aktyviai naudota novatoriškiems projektams, o praėjusį savaitgalį ją „inauguravo“ ir „Naujosios dramos akcijos“ atvežti Europos teatro avangardo menininko Johano Simonso spektakliai. Taigi „Uždaras vakaras“ atsidurs erdvėje, artimoje savo dvasia ir šio spektaklio kūrėjams, ir visam OKT.

Rudenį pradėsiantis dešimtąjį savo veiklos sezoną, OKT nuo pat įsikūrimo siekė turėti meninių eksperimentų galimybę, be ko neįmanoma nerutiniška ir gyvybinga meninė kūryba. Eksperimentams ir ieškojimams, kuriuose būtų išbandomi nauji scenos žanrai, nauji skirtingų menininkų individualybių deriniai. Teatrui augant ir tampant savimi, vis ilgėjo netradicinės šio teatro produkcijos pavadinimų eilutė – sukurtos kelios kamerinės operos (Sigito Parulskio „Vienatvė dviese“, Birutės Mar „Grimo opera“, Jono Fosse „Vinter“, kartu su Miuncheno bienale kurta Sharon Lynn Joyce „Cantio“), dalyvauta šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“.

Daugelis šių novatoriškos dvasios kūrinių, pakvietusių žiūrovus patirti kitokį, netradicinį teatrą, taip pat ir labiau tradiciškos formos OKT spektakliai praturtino lietuviško teatro dabartį dar ir tuo, kad jų įkvėpimo šaltiniu tapo lietuviški tekstai – nuo autorinės šiuolaikinių autorių kūrybos (S. Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Daivos Čepauskaitės, Lauros Sintijos Černiauskaitės) iki lietuvių liaudies pasakų.

Tokį lietuviškos pasakos inspiruotą kūrinį – vienos dalies spektaklį vienos pasakos tema „Uždaras vakaras“ – balandžio pabaigoje žiūrovams ir pristatė kūrybinė grupė: spektaklio iniciatoriai scenografė Jūratė Paulėkaitė, aktorius Dainius Gavenonis, aktorė ir dainininkė Brigita Bublytė su bendrakūrėjais aktoriais Povilu Budriu, Darium Gumausku, Aleksu Kazanavičium, Remigijum Vilkaičiu, smuikininke Ana Čekasina, kontrabosininku Vyčiu Nivinsku, videomenininke Aurelija Maknyte ir šviesų dailininku Eugenijum Sabaliausku.

Archajiška lietuviška pasaka „Žmona deivė“ iš 1944 metais išleisto Jono Balio rinkinio „Lietuviškos pasakos“ (1991 m. jį iš naujo išleido „Alma littera“) įkvėpė aktorę ir dainininkę Brigitą Bublytę sukurti muzikinę kompoziciją, o ši savo ruožtu patraukė aktorių Dainių Gavenonį ir scenografę Jūratę Paulėkaitę atrasti adekvačią formą šiai mito gelmes siekiančiai pasakai perkelti į sceną.

„Uždaras vakaras“ – sceninis kūrinys, neriantis į visai kitus vandenis, negu tradicinę dramaturgiją eksploatuojantis arba socialinėje tikrovėje aspiracijų ieškantis teatras. Sapno logiką imituojantis reginys siekia komunikuoti su kiek kita žiūrovų sąmonės dalimi, nei racionalusis suvokimas. Asociatyvus, pasąmonę, intuityviąsias žiūrovo galias kalbinantis muzikinis spektaklis-performansas (galbūt taip būtų tiksliausia apibūdinti „Uždaro vakaro“ žanrą, dar priduriant, kad tai – gyvo garso spektaklis, t.y. jame griežiama ir dainuojama gyvai) kviečia žiūrovą bent jau spektaklio valandai pamiršti tai, ką jis žinojo apie teatrą, kaip jame būti ir ko jame ieškoti, ir pabandyti leistis kartu su kūrėjais į kelionę. Vedliu galėtų būti Dainiaus Gavenonio kuriamas personažas, „Uždaro vakaro“ pradžioje nukeliamas į sapno būseną. O tiems, kurie neįsivaizduoja teatro be teksto, tokiu kelrodžiu galėtų būti pasaka „Žmona deivė“, žiūrovų patogumui spausdinama ir spektaklio programėlėje.

Alma Braškytė