Kinas

Netikėti seansai „Skalvijoje“

anonsai

iliustracija
„Žiaurumas“

Birželio 1 d. (21.15) ciklo „Freaked Out“ programoje bus parodytas garsaus vokiečių kino kūrėjo vizionieriaus Wernerio Herzogo filmas „Stiklo širdis“ („Herz aus Glas“, 1976). Filmas buvo kurtas Aukštutinėje Bavarijoje, kur prabėgo režisieriaus vaikystė. Vokiečių romantikų pamėgtoms magiškoms baladėms artimą siužetą Herzogas surado bavarų folklore. Jį išplėtojo poetas ir režisierius Herbertas Achternbuschas.

...Meistras, kuris sukūrė rubino stiklo receptą, miršta niekam neperdavęs savo paslapties. Jaunas stiklo fabriko savininkas ieško jo tarp mirusiojo daiktų. Tuščiai. Galiausiai jis pasikviečia pastorių Hiasą, kuris sugeba „pamatyti“ ateitį. Hiasas neatranda stiklo paslapties, bet išpranašauja baisius dalykus, iš kurių fabriko gaisras nėra pats baisiausias.

„Stiklo širdis“ – tai filmas apie kolektyvinę beprotybę, susinaikinimą, apie savo pranašysčių auka tampančio pranašo vienatvę. Herzogas kūrė filmą tik jam būdingais būdais. Filmavimo aikštelėje aktoriai buvo hipnotizuojami. Pasak režisieriaus, jis norėjęs išgauti „plaukiančių“, lėtų judesių iliuziją, parodyti tam tikro kultūrinio elgesio statiškumą, tiesos, atsivėrimo atmosferą. Hipnozė režisieriui buvo „stilizavimo priemonė“. Daugelis svarbių įvykių filme neparodoma, tik informuojama apie juos. Kamera juda retai, dažniausiai ji rodo tapybiškomis pozomis sustingusius personažus. Herzogas neslepia, kad kadrus komponavo rankose laikydamas de la Touro albumą. Kurdamas „Stiklo širdį“ Herzogas aplankė daug šalių ir žemynų. Ekrane iškyla nuostabūs gamtos vaizdai – virš miško plaukianti migla, vandens krioklys, debesys virš kalnų. Kita vertus, būtent hipnozė filme sukuria haliucinacijos, kolektyvinės beprotybės atmosferą. Taip atsiskleidžia pagrindinė filmo mintis: žmonija tarsi paveikta hipnozės neišvengiamai juda žūties link.

Birželio 2 d. (19 val.) bus rodomas naujausias Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Kai aš buvau partizanas“. Filmas pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus išgyvenimus ir jo vizijas apie pokario gyvenimą Lietuvoje. Pagrindinis herojus yra aktorius, kuriantis vaidmenį spektaklyje apie pokarį. Vyrą užplūsta vizijos, nukeliančios į laiką, kuriame jis niekad negyveno. Jose aktorius suvokia save kaip realiai gyvenusį berniuką, partizaną. Teatro grimuotoja pataria aktoriui kreiptis į paslaptingą Senį. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Gediminas Storpirštis, Algimantas Masiulis, Birutė Mar, Rūta Staliliūnaitė, Darius Auželis. Filmą pristatys režisierius, dalyvaus kūrybinė grupė.

Vilniuje vyksiančių Maskvos dienų programoje bus pristatyti ir du filmai. Birželio 5 d. 19 val. bus parodytas jaunos režisierės Marinos Liubakovos filmas „Žiaurumas“ („Žestokost“, 2007), pasakojantis keistą dviejų moterų draugystės istoriją. Pikta jauniklė Vika (Ana Begunova) atsitiktinai nufotografavo pas meilužę atėjusį vyrą ir pradėjo jį šantažuoti. Šis nepasidavė ir užsiundė ant merginos žiaurius vyrukus. Mergina nori atkeršyti ją nuskriaudusiam vyrui, sunaikinti viską, kas jam brangiausia, ir įkalba jai padėti meilužę – stilingą, gerai išauklėtą ir turtingą juristę Zoją (Renata Litvinova). Zoja patiki, kad Vika bus ta draugė, kurios jai visada stigo, ir imasi ją globoti. Abi rengia vis įžūlesnius žygius ir pokštus, kol vieną gražią dieną Zoja bus priversta pažvelgti tiesai į akis...

Birželio 6 d. 19 val. bus parodyta režisieriaus Dmitrijaus Meschijevo kriminalinė komedija „Mechaninė siuita“ („Mechaničeskaja siuita“, 2002). Pagrindinius vaidmenis joje sukūrė populiarūs rusų aktoriai Michailas Porečenkovas, Konstantinas Chabenskis, Sergejus Garmašas, Sergejus Makoveckis. Du filmo herojai atsidūrė kritinėje situacijoje – gamykla juos pasiuntė į Lykovą atvežti ten staiga mirusio bendradarbio kūno. Pakeliui Markerancas ir Mitiaginas išgėrė ir neteko visų valdiškų pinigų. Tačiau kūnas netrukus atsidūrė kupė. Čia buvo dar ir ketvirtas keleivis – mafijozas, lagamine vežantis auksą. Visą tą velniavą pavesta ištirti kaimo tyrėjui...

Filmus pristatys režisieriai.

7MD inf.