Dailė

Laisvė formai

Vaidos Druskytės autorinių papuošalų paroda galerijoje „Argentum“

Kristina Pipiraitė

iliustracija
Vaida Druskytė. Sąsaga. 2008 m.

Širdį man traukia giedot, kaip naujus
pavidalus gavo
Žemiški kūnai. Dievai, palydėkit (jūs viską
ir keitėt)
Užmojį šį sėkme ir, giesmei neleidę nutrūkti,
Nuo pat pradžios lig mano laikų ją
priveskit.

(Ovidijus, „Metamorfozės“)

Žodis „metamorfozės“ nebūtinai žymi materialaus, apčiuopiamo kūno transformacijas. Metamorfozėmis galima pavadinti vidinius dvasinius fenomenus, kurių procesai suteikia energijos ir galimybių nuolatos permodeliuoti pasaulį.
Vaidos Druskytės Ovidijaus įkvėptos „Metamorfozės“ – atvirkščios. Autorė, pasitelkdama metalo plastiką, sugriauna taisyklingo pasaulio sukūrimo mitą ir eina nuo griežtos formos prie spontaniškos, ekspresyvios, išlaisvintos. Galbūt tai kiek neįprasta. Tačiau socialiniame kontekste, kur naujosios technologijos, virtuali realybė ir šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės perdirba pasaulį, paversdamos jį svetimu, nepažiniu ir nesaugiu, juvelyrės priminimas apie laisvę, spontaniškumą, žaidimą, grįžimą į pradžią ir norą performuoti pasaulio tvarką atrodo logiškas. Logiškas jis ir žvelgiant į istorinį kontekstą, kuriame jau daugiau nei dešimtmetį nėra griežtos santvarkos ar vienintelio teisingo pasirinkimo.
Meluočiau teigdama, kad ėjimas nuo griežtos, konstruktyvios ir monumentalios papuošalo formos prie laisvos, ekspresyvios, grafiškos autorės darbuose yra nuoseklus. Paraleliai einančios turinio ir vidaus – gal pačios autorės, gal į vasarą bežengiančios (pasislepiančios) aplinkos, gal mūsų pačių – transformacijos šakojasi, lapoja, kinta, griaudamos linijinį žiūrėjimą į darbus ir kviesdamos kūrybingai juos derinti, dėlioti, lyginti, atrasti. Toks žaidimas primena metamorfozės proceso unikalumą: kad ir kaip jie reikštųsi, visad išlieka pirminė substancija, išeities taškas. Šiuo atveju tai – juvelyrė Vaida ir jos braižas.
Jau daugiau nei dešimtmetį dirbanti menininkė per savo kūrybos kelią visad buvo ir išliko ištikima papuošalo funkcijai – puošti. Todėl jos darbai skirti žmogui, kurį jie pratęsia ir išbaigia. Autorės papuošalus išskiriantis bruožas – sugebėjimas dirbti savitai su medžiagos plastika. Jos rankose metalas tampa minkštas, ji jį lanksto, raižo, minko tarytum plastiliną. Autorė kalba ne vaizduodama, o meistriškai ir subtiliai perteikia egzistencinius reiškinius per medžiagos plastiką. Vaidos Druskytės personalinėje parodoje galerijoje „Argentum“ galima apžiūrėti jos sukurtas sages, kaklo papuošalus, apyrankes, auskarus ir marškinių sąsagas. Pastarosios sukurtos specialiai šiai parodai iš sidabro ir brangiųjų akmenų. Naujausi darbai ir keletas ankstesniųjų žymi kūrybos kelią bei pristato išlaisvėjusią, savo amatą išmanančią ir pokyčių nebijančią juvelyrę.