Pasaulis juodo polietileno maiše

„Ruzvelto aikštė“ G. Česonio nuotr.

Kauno dramos teatras naujus metus pradeda ryškiausia sezono premjera – Dea Loher pjese „Ruzvelto aikštė“, kurią režisuoja Gintaras Varnas. Šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Dea Loher vardas Lietuvos teatriniame gyvenime jau pažįstamas – pirmąkart ji buvo pristatyta „Naujosios dramos akcijoje“, kur buvo skaitytos dvi šios dramaturgės pjesės – „Klaros santykiai“ (2000) ir „Nekalti“ (2003). Režisierius Gintaras Varnas yra tikras šios kūrėjos ambasadorius – „Ruzvelto aikštė“ yra trečioji jos pjesė, kurios imasi režisierius. 2005 metų pavasarį Rygos dailės teatre Varnas pastatė „Klaros santykius“, o tų pačių metų gruodį Kauno valstybiniame dramos teatre – pjesę „Nekalti“.

Klasikinio žanro apibūdinimo stokojanti pjesė, režisieriaus sumanymu, kartu su „Nekaltais“ sudarys savotišką diptichą. Abi pjeses pati Dea Loher išskiria kaip mėgstamiausias ir svarbiausias savo kūryboje. „Ruzvelto aikštė“ skiriasi nuo ankstesnių – politiškai angažuotų, stiprų socialinį užtaisą turinčių kūrinių, viešinančių aktualias ir opias šiuolaikinės visuomenės žaizdas. Ši pjesė yra egzistencinė likimų drama, į vertybių skalės viršų poetiškai iškelianti žmogiškąją būtį.

„Ruzvelto aikštė“ parašyta Brazilijoje. San Paulo gatvėmis tebevaikšto pjesės prototipai, nors tai nereiškia, kad tai – dokumentinė istorija. Brazilija Dea Loher kūrybai davė savo kaitrią saulę, žmonių širdžių šilumą ir šypseną. Egzistencijos idėja perteikiama per visus personažus ir situacijas. Tai pjesė-sapnas (neretai košmaras), kinematografiškas komiškų, tragiškų, bet visada žmogiškų istorijų vėrinys, prisiminimų koliažas, tai – momentinės impresionistinės scenelės, kurias keičia visai simbolistiniai įvaizdžiai (prie įsivaizduojamo archetipinio pasaulio medžio susisupęs į juodo polietileno maišą glaudžiasi nebylus personažas Mundo, jo vardas išvertus iš portugalų kalbos reiškia „pasaulis“), taip pat poetiniai monologai, groteskas, proza ir dainos, kontroversiški įspūdžiai ir atsitiktinai sutikti feliniški, bergmaniški bei almodovariški personažai. Svarbiausia – pjesė įvairiais rakursais atskleidžia akistatą su mirtimi. Tai kelionė, kurios išvykimo ir atvykimo taškas turi tą patį pavadinimą – mirtis. „Postmodernistinis polifoninis neobarokas“, – taip spektaklio stilių apibūdina režisierius.

„Ruzvelto aikštė“ G. Česonio nuotr.

„Ruzvelto aikštėje“ vaidina puikūs aktoriai: Viktorija Kuodytė, Sigitas Šidlauskas, Gytis Ivanauskas, Dainius Svobonas, Asta Baukutė, Aurelija Tamulytė, Daiva Stubraitė, Tomas Erbrėderis, Eimutis Kvoščiauskas ir Ričardas Vitkaitis. Repetuodamas spektaklį Gintaras Varnas pasitelkė ir savo paties vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus Vainių Sodeiką ir Ainį Storpirštį.

Spektaklio premjerą išvysime sausio 11 ir 12 dienomis 18 val. Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje.

KVDT inf.