Portugalų kino savaitė

„Didvyris“

Lapkričio 15–22 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje (Vasario 16-osios g. 13 / Šermukšnių g. 1, Vilnius) Portugalijos ambasada ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga rengia Portugalijos kino dienas. Lietuvių žiūrovai galės susipažinti su garsiais pastarųjų metų filmais. Visi filmai bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Seansai nemokami. Informacija apie renginį telefonu 212 0759, [email protected], www.kinosajunga.lt.

„Geltonojo namo prisiminimai“ („Recordações da casa amarela“, 1989)

Absurdo, butaforijos, nešvankių užuominų, dviprasmybių ir ciniško humoro kupina komedija, kurioje rimtai pasakojami komiški nutikimai. Didžiuoju portugalų kino provokatoriumi pakrikštytas režisierius Joåo César Monteiro (1939–2003) filme vaidina ir pagrindinį vaidmenį – senstantį, pasiligojusį skurdžių, gyvenantį nutriušusiame ponios Violetos pensione. Tačiau šis penkiasdešimtmetis nesigėdija kaulyti pinigų iš vis dar valytoja dirbančios senos motinos. Filmas žavi spalvingais, ekscentriškais personažais, kurių miniatiūriniai gyvenimai susilieja į šiek tiek padriką ir nedarnų chorą, nuolat permušamą satyros ir humoro gaidų. 1989 m. Venecijos kino festivalyje filmas pelnė „Sidabrinį liūtą“. (16 d. 18 val.)

„Alisa“ („Alice“, 2005)

Dingusios mergaitės paieška dideliame mieste, panašiame į veidrodžių karalystę, tik veidrodžio funkciją čia atlieka filmavimo kameros. Įvairiose miesto vietose įtaisytos vaizdo kameros fiksuoja kasdienę Lisabonos gyvenimo kroniką. Jų įrašuose sielvarto apimtas tėvas ieško dingusios dešimtmetės dukters Alisos pėdsakų. Ant Marijo kambario sienos atsiduria išdidintos vaikų fotografijos. Neurotiška Alisos motina pradeda įtarti vyrą pamišimu. Filme daug lietaus, tylos arba bereikšmių dialogų, kuriais pagrindiniai herojai mėgina slėpti savo skausmą. Režisierius Marco Martinsas tvirtina, kad labiausiai Alisos istorijoje jį domino galimybė patyrinėti obsesiją.

Martinsas (g. 1972) mokėsi Portugalijoje ir JAV, dirbo Wimo Wenderso, Manoelio de Oliveira, Bertrand’o Tavernier asistentu. Jo trumpo metražo ir reklaminiai filmai pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. Pilno metražo režisieriaus debiutas „Alisa“ 2005 m. buvo rodytas Kanų kino festivalio „Režisierių savaitėje“. (18 d. 17 val.)

„Didvyris“ („O Heroi“, 2004)

Paimtas į armiją penkiolikmetis, po dvidešimties kovų metų filmo herojus Vitorijas yra demobilizuojamas, nes užlipęs ant minos neteko kojos. Po varginančio laukimo gavęs kojos protezą, Vitorijas žada pradėti naują gyvenimą. Bet ar visuomenei reikia tokių didvyrių – neturinčių nei darbo įgūdžių, nei patirties, nei sveikatos?.. Vienišas Vitorijas bastosi po Luandos gatves ieškodamas darbo ir dingusios šeimos. Jis neranda nei užuojautos, nei supratimo. Vieną naktį, kai Vitorijas miega gatvėje, pavagiamas jo protezas. Dingsta svajonės grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau pagaliau ir jam nušvinta viltis...

Angoloje gimęs ir užaugęs, Portugalijoje kuriantis režisierius Zézé Gamboa sako, kad filmo idėja gimė 1992 m., kai jis pamatė gatvėje miegančio Angolos pilietinio karo veterano nuotrauką. Tačiau kad filmas galėtų būti sukurtas, reikėjo dar dešimt metų laukti 1975 m. prasidėjusio Angolos pilietinio karo pabaigos. 2005 m. Sandanso (JAV) kino festivalyje filmas apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu. (20 d. 18 val.)

„Fado bliuzas“ („Tudo isto é fado“, 2004)

Lengva, nepretenzinga, dainų ir išdaigų kupina komedija su detektyvo elementais. Pagrindiniai Luīso Galvåo Teleso filmo herojai – du neišskiriami draugai, lengvabūdžiai Amadeusas ir Leo, kuriems nepavyko rasti laimės daugelio išsvajotame Rio de Žaneire. Vaikinai grįžta į Lisaboną. Į jų tandemą įsiterpia „lemtingoji moteris“. Iš modernaus meno muziejaus vaikinai vagia garsaus dailininko paveikslą, bet ne viskas klojasi taip sklandžiai, kaip tikėtasi. (21 d. 18 val.)

„Judėjimas“ („Trafico“, 1998)

Šiuolaikinė „Šventoji šeimyna“ – Jėzus ir jo tėvai – atostogas leidžia nuskurdusiame Portugalijos kurorte. Netikėtai vaiko atrastas lobis pastūmėja tėvus nešdintis iš Dievo pamiršto užkampio ir pasimėgauti pinigų teikiamais malonumais. Pakeliui prie jų prisijungia du kunigai, vardan nuotykio palikę savo ganomus parapijiečius. Pastaroji siužetinė linija nuolat papildoma naujais personažais: verslininku iš Rusijos, prasigėrusia aktore, politikais, patiriančiais keistas haliucinacijas ir t.t.

Tai komedija, kurioje režisierius Joåo Botelho apmąsto Portugalijos visuomenės užkulisius. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su prancūzų ir danų kinematografininkais. Jame apstu religinės simbolikos, diskusijų politiniais klausimais, „aukštuomenės“ deformacijų. Filmo situacijas nuolat papildo populiarios portugalų „fado“ stiliaus muzikos elementai. 1998 m. filmas buvo rodytas Venecijos ir Toronto kino festivaliuose. (22 d. 18 val.)

Parengta pagal LKS inf.