„Musica humana“ ir „Muzikinė auka“

Robertas Beinaris, Algirdas Vizgirda, Nijolė Beniušytė, Raimundas Jasiukaitis, Algirdas Verbauskas, Algirdas Šimėnas, Ričardas Vytas ir Justinas Mačys A. Karaškos nuotr.

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje spalio 21-osios vakarą įsimenančiai muzikavo nūnai ryškiausias Lietuvoje senosios ir šiuolaikinės muzikos kamerinis ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda, solistai Mindaugas Zimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus) bei su šiuo ansambliu debiutavę jaunieji solistai Nijolė Dorotėja Beniušytė (klavesinas) ir Justinas Mačys (fleita). A. Vizgirda su „Musica humana“ visada žavi klausytojus giliai apmąstytos dramaturgijos, subtilios interpretacijos monumentaliomis teminėmis, istorinėmis, monografinėmis, tarpdisciplininėmis muzikos ir dailės programomis. Jose puikiausiai dera įvairiausių autorių sukurti skirtingų žanrų baroko, rokoko, klasicizmo, romantizmo ir šiuolaikinės muzikos veikalai.

Monumentalioms programoms ar kūriniams kviečiami puikūs Lietuvos bei užsienio instrumentininkai, dainininkai, chorai; tokiais atvejais, kaip ir šiame koncerte, ansamblis „Musica humana“ tampa kameriniu orkestru, o fleitos virtuozas A. Vizgirda – dirigentu. Tokia A. Vizgirdos muzikinė veikla 2006 m. įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Du iš „Musica humana“ koncerte skambėjusių kūrinių sukomponuoti pakurstė J.S. Bacho instrumentinis ciklas „Musikalisches Opfer“ („Muzikinė auka“, BWV 1079), sukurtas 1747 m. pagal Prūsijos karaliaus ir meno mecenato, fleitininko, kompozitoriaus Frydricho II (Didžiojo) duotą muzikinę temą bei jam dedikuotas. Todėl vakaro programa simboliškai pavadinta „Muzikine auka“. Iš tikrųjų, vienas tų dviejų kūrinių, Antono Weberno „Ričerkaras“ (1935) pagal J.S. Bacho „Muzikinę auką“ yra ne kas kita kaip J.S. Bacho veikalo pirmosios dalies – Ričerkaro (pagal originalą skirto atlikti klavesinu) – išdaila, meistriškai instrumentuota ansambliui arba kameriniam orkestrui. Ši bei F. Schuberto, H. Wolfo, F. Liszto ir A. Schoenbergo kūrinių išdailos liudija nepalyginti platesnį A. Weberno, nuosekliausio dodekafonijos apologeto, meno interesų pasaulį, nei sugebėjo ar norėjo suvokti socialistinio realizmo dogmų ideologai, tragikomiškais dekretais ir represijomis bandę, tarsi kinivarpos baobabą, pagraužti suvešėjusį naujųjų laikų meną.

Algirdo Martinaičio koncertas „Musikalisches Opfer“ tenorui, fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams (pasaulinė premjera 2000 m. Vilniaus festivalyje) yra originalus opusas, o jo sukūrimas labai ekspresyviai įkvėptas J.S. Bacho muzikos ir asmenybės didybės, taip pat paties Algirdo gyvenime bei kūryboje atsivėrusios krikščioniško tikėjimo šviesos.

Kiti du koncerte skambėję kūriniai – J.S. Bacho bažnytinė kantata „Meine Seele rühmt und preist“ („Mano siela šlovina ir liaupsina“, BWV 189) tenorui ir instrumentiniam ansambliui (arba kameriniam orkestrui) bei Edisono Denisovo (1929–1996) „Muzika vienuolikai instrumentų“ (1960) drauge su abiem „Muzikinės aukos“ veikalais suklostė vientisos dramaturgijos, pakylėtos dvasinės būsenos vakaro programą. Solistų, orkestro bei dirigento gyvastingai ir įtaigiai garsų spalvomis tapoma didinga „Muzikinės aukos“ freska klausytojų jausmus bei mintis skraidino viršum žemės. Ten, aukštų cilindrinių bažnyčios skliautų, Jono Kristupo Glaubico rekonstruoto (1743) baltutėlio interjero ir rokokinio didžiojo altoriaus link, Dievo avinėlio, evangelistų ir dar aukščiau, angelų ir debesų apsupto Nukryžiuotojo link.

Pirmą kartą tą vakarą su „Musica humana“ koncertavo du gabūs ir perspektyvūs jauni instrumentininkai solistai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai – docento Gedimino Kviklio klavesino klasės magistrantė N.D. Beniušytė ir profesoriaus A. Vizgirdos fleitos klasės magistrantas J. Mačys. Abu magistrantai išsiugdę puikią techniką, gražų instrumentų garsą, senosios ir šiuolaikinės muzikos stilistikos pajautą. Abu dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose, koncertuoja kaip solistai ir su kameriniais ansambliais; neretai atlieka naujuosius jaunųjų lietuvių kompozitorių kūrinius. J. Mačys yra 2005 metų I tarptautinio fleitininkų konkurso Neringoje pirmosios premijos laureatas, N. Beniušytė – 2007 metų tarptautinio konkurso „Muzika be sienų“ Druskininkuose diplomantė. N. Beniušytė 2006 m. pagal „Socrates Erasmus“ programą studijavo Prahos muzikos ir teatro akademijoje profesorės Giedrės Lukšaitės-Mrazkovos klavesino klasėje, Vilniuje ir Prahoje tobulinosi žymių klavesino pedagogų Sebastiono Wonnerio, Francsise’s Lengelle’s, Jaques’o Oggo kursuose.

Abu magistrantai ansamblyje „Musica humana“ debiutavo pagirtinai – muzikavo virtuoziškai, pasitikėdami savim, su polėkiu. „Musica humana“ žvelgia ateitin.