Vilnius - Europos kultūros sostinė

Reikia griaučius paversti kūnu

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais

Judith Lewonig

iliustracija

Rengdamasis tapti Europos kultūros sostine, Lincas dabinasi: visur verda statybos, atjaunėja ir pagražėja daugelis fasadų. Prie išorinių budimo ženklų neseniai prisidėjo ir pirmasis Europos kultūros sostinės programos sąsiuvinis. Spalio 22 d. jį pristatė „Europos kultūros sostinės 2009“ meninis vadovas Martinas Helleris kartu su atrinktų projektų autoriais, dalyvaujant Aukštutinės Austrijos žemės ministrui pirmininkui Josefui Püringeriui, merui Franzui Dobuschui, vicemerui Erichui Watzliui. Tarp pusantro šimto svečių buvo delegacija iš Istanbulo (jis taps kultūros sostine 2010 m.) ir Vilniaus (miesto tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo komiteto narė Nina Šesternikova ir viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė Elona Bajorinienė).

Programos sąsiuvinis dešimtyje teminių skyrių pristato 91 patvirtintą projektą 2007–2009 metams. Šie projektai sudaro apie du trečdalius visos programos, jų spektras, pasak Martino Hellerio, siekia „nuo miesto vidaus diskusijų iki jo santykių su Europa ir pasauliu“. Vieni programos punktai aprašyti labai konkrečiai, kiti – dar gana apytikriai. Dabar svarbu šiuos griaučius paversti kūnu (Martin Heller). Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais programa bus gludinama ir plėtojama. 2008 m. pavasarį pasirodys antrasis programos sąsiuvinis, o 2008 m. rudenį – trečiasis.

Europos kultūros sostinės programai ir administravimui (Software) Lincas disponuoja 60 mln. eurų suma (po 20 mln. skyrė Linco miestas, Aukštutinės Austrijos žemė ir Austrijos vyriausybė). Europos Sąjunga ketina skirti 1,5 mln. eurų. Be to, Europos kultūros sostinės projektą remia privatūs partneriai ir rėmėjai. Programos sąsiuvinį sudaro dešimt skyrių: „Lincas: Welcome“ (Linz Welcome), „Lincas: sostinė“ (Linz Hauptstadt), „Lincas: galia“ (Linz Macht), „Lincas: kelionė“ (Linz Reise), „Lincas: pasaulis“ (Linz Welt), „Lincas: atmintis“ (Linz Gedächtnis), „Lincas: pažinimas“ (Linz Wissen), „Lincas: malonumas“ (Linz Lust), „Lincas: šventė“ (Linz Feiertag) ir „Lincas: svajonė“ (Linz Traum); juose pateikiami ir 2007–2008 m. renginiai, orientuoti į Europos kultūros sostinės metus bei diegiantys jų suvokimą. Sausio–balandžio mėnesiais Martinas Helleris kviečia politikus į pokalbių seriją „Politika myli meną“ muziejuje (Lentos Kunstmuseum Linz). Šiųmečio renginio „Žiūrėjimo svaigulys“ (menas vitrinose) tąsa nuo 2008 m. gegužės iki liepos bus renginys „Gelmių svaigulys“. Požeminiame Lince, jo rūsiuose ir plačiai išsišakojančiuose tuneliuose, vyks parodos, akcijos ir ekspedicijos. Nuo kitos vasaros Izraelio režisierius ir aktorius Davidas Maayanas visus besidominčius mėgėjus ir profesionalus pakvies į projektą „Academy of the Impossible“ – nekonvencionaliose vietose organizuos dirbtuves, įvadinius kursus ir meistriškumo klases, skatindamas aktyviai mokytis, gilinti savo žinias ir atskleisti sugebėjimus įvairiausiose vaidybos meno srityse. Beje, Davido Maayano spektaklis „Šeimos stalas“ įtrauktas ir į „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programą. Režisierius jį statys su vietiniais aktoriais.

Jau septintą kartą įvyko forumas „Kopfstand ’09“, paskaitomis ir pokalbiais pristatantis įvairias temas ir patirtis, susijusias su Europa ir svarbias Lincui, kaip Europos kultūros sostinei. Pavyzdžiui, jame savo samprotavimais apie tai, kaip kultūros sostinės statusas paveiks Vilnių, pasidalijo buvęs Austrijos konsulas Lietuvoje Michaelis Schwarzingeris.

Lince, kaip ir Vilniuje, kultūros sostinės metus pradės didžiulė šventė Naujųjų metų naktį. Linco atstovai kol kas nekalba apie metų pradžios šventę („pagyvensim, pamatysim“), o Vilniuje jau sutarta dėl atidarymo režisieriaus, juo tapo vokietis Gertas Hofas, tarptautiniu lygiu žinomas šviesų dizaineris.

Kultūros sostinės programa apima platų spektrą renginių, pradedant lentelėmis su Linco vietovardžiais įvairiomis kalbomis ir rašmenimis, laikinu meno rinkiniu „Best of Austria“ su geriausiais eksponatais iš garsių Austrijos muziejų, galerijų ir privačių rinkinių, baigiant ištisus metus Linco Marijos katedros bokšte gyvensiančiu atsiskyrėliu. „Kultūros maudynės“ Otenshaime, kadaise pamėgtame Linco pliaže prie Dunojaus, turėtų taip pat vilioti miesto gyventojus ir svečius, kaip ir „Linco tortai“, pagaminti Lince gyvenančių įvairių tautų atstovų pagal jų receptus.

Lincas iškėlė sau didelį tikslą: miestas turįs tapti akustiniu pavyzdžiu Europai. Dar ne visiškai konkretizuotas projektas „Girdimas miestas“ (2008–2009 m.) siūlo atrasti pavyzdinius akustinius miesto raidos būdus, stiprinti akustinį miesto suvokimą.

Viena iš kultūros sostinės temų kadaise Hitlerio privilegijomis apdovanotame mieste bus mokslinis simpoziumas „Anapus istorijos“, skirtas nacionalsocializmo kultūros politikai (2008 m. gegužė), ir didelė paroda „Fiurerio kultūros sostinė“ Linco pilies muziejuje (2008 m. spalis – 2009 m. balandis).

Vilnių ir Lincą susies literatūriniai ir muzikiniai saitai. Austrų žurnalistas ir vertėjas iš lietuvių kalbos Cornelius Hellis su moto „Lincas skaito Vilnių“ pristatys lietuvių literatūrą ir svečius iš Lietuvos, tarp kurių – Tomas Venclova (kovo 3–5 d.). Projektas „Lincas versus Vilnius“ siūlo literatūrines varžybas, per kurias tekstai bus karpomi į sudėtines dalis, o paskui sudėliojami pagal abėcėlę. Linco Antono Brucknerio privatus universitetas ir Vilniaus muzikos ir teatro akademija kooperuojasi projektui „Kompositionen – kompozicijos“, į kurį įtrauktos ir laikinos dirbtuvės abiejuose miestuose.

Projektas „Pixelhotel“ siūlo 2008 ir 2009 m. miesto svečiams, nenorintiems nakvoti įprastiniame viešbutyje, įsikurti netikėtose vietose: įvairiausio pobūdžio ir kokybės „viešbučio kambariai“ įrengiami tuščiuose pastatuose, gamyklų cechuose, visuomeniniuose pastatuose. Taip visas Lincas virs viešbučiu.

Prieš Kalėdas Lincas kviečia atvykti ir į ypatingą miesto renginį, – didžiausią Austrijos prakartėlių parodą: šimtai prakartėlių, sukurtų menininkų ir mėgėjų pagal austrų ir kitų tautų tradicijas, eksponuojamų parduotuvių, visuomeninių institucijų ir mokyklų vitrinose, pavers Lincą tikru prakartėlių miestu.

Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė