Muzika, poetika ir politika

Iš kairės į dešinę: Audronė Žiūraitytė, Rūta Gaidamavičiūtė, Tilman Seebass, Rūta Goštautienė, Danutė Petrauskaitė

Baltijos muzikų bendradarbiavimas turi senas ir gilias tradicijas. Jis prasidėjo tarpukario laikotarpiu, tęsėsi sovietinės okupacijos metais, rado palankias sąlygas ir išeivijoje. Ypač glaudžiai bendradarbiavo muzikologai, 1967 m. pradėję rengti konferencijas. Jos vyko Vilniuje, Rygoje, Taline ir kituose Baltijos valstybių miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jūrmaloje, Viljandėje, Piarnu), stiprindamos tautinės savimonės ir kultūrinio identiteto raišką ideologinės priespaudos metais. Keturiasdešimtoji, jubiliejinė Baltijos muzikologų konferencija tema „Muzika ir genius loci: poetika ir politika“ buvo surengta Vilniuje šių metų spalio 17–20 d. pirmą kartą bendradarbiaujant su Tarptautine muzikologų draugija. Tai yra didelis naujosios Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkės Rūtos Goštautienės nuopelnas. Jai pavyko įgyti europinio masto muzikologijos korifėjų pasitikėjimą ir sukviesti gausų būrį svečių. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš 13 Europos valstybių bei Izraelio – apie 40 asmenų. Tarp garbingiausių svečių buvo Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas Tilmanas Seebassas (Austrija), Tarptautinio semiotikos instituto įkūrėjas bei vadovas Eero Tarasti (Suomija), Notingemo universiteto profesorius Adamas Krimsas (Didžioji Britanija), Leipcigo universiteto profesorius Helmutas Loosas (Vokietija).

Konferencijos dalyviai diskutavo apie muzikos ir muzikavimo ryšius su socialiniais ir kultūriniais kontekstais, kultūrines tapatybes ir muzikinius garsovaizdžius, nacionalumo ir globalumo tendencijas muzikoje. Muzikologė iš Rygos Ilona Breģe kalbėjo apie kūrybą ir muzikos rinką Latvijoje, Dmitrijus Braginskis iš Sankt Peterburgo – apie D. Šostakovičiaus potraukį sportui, Marta Szoka aptarė A. Tansmano ir „klajojančio žydo“ sindromą. Buvo analizuojami ir įvairių laikotarpių C. Debussy, J. Sibelijaus, E. Tubino, M. Theodorakio kūriniai. Didelio susidomėjimo sulaukė italo Dario Martinelli, portugalo Paulo F. De Castro, ispano Miguelio Ćlvarez-Fernćndezo pranešimai. Natūralu, kad gausiausio būrio muzikologų būta iš Lietuvos. Iš jų pranešimų konferencijos dalyviai galėjo susidaryti išsamų vaizdą apie rezistencijos laikotarpio lietuvių liaudies dainas (Živilė Ramoškaitė), lietuvių muzikos pokyčius, prasidėjusius aštuntajame XX a. dešimtmetyje (Rūta Gaidamavičiūtė), lietuvių išeivių muzikinį bendradarbiavimą su latviais ir estais JAV (Danutė Petrauskaitė), pažvelgti į muzikinius Vilniaus portretus (Jūratė Katinaitė) ir naujausius lietuvių kamerinės sceninės muzikos projektus (Beata Baublinskienė), susipažinti su savita kompozitorės Onutės Narbutaitės kūryba (Audronė Žiūraitytė), lietuviškos fortepijoninės mokyklos tradicija (Lina Navickaitė), įsigilinti į vietą kaip metaforą muzikinėje erdvėje (Emilija Sakadolskienė). Konferencija sutapo su pirmuoju „Gaidos“ festivalio koncertu Kongresų rūmuose. Tad pasitaikė gera proga patirti naujų meninių emocijų.

Speciali konferencijos sesija „Hommage ć Vytautas Landsbegis: muzika, kultūra, politika“ buvo skirta lietuvių muzikologui ir politikui Vytautui Landsbergiui, švenčiančiam savo 75-ąjį gimtadienį. Ji vyko Signatarų namuose. Joje pranešimus skaitė Jonas Bruveris, Vita Gruodytė, Donatas Katkus, dalyvavo ir pats jubiliatas, kalbėjęs apie savo kelią į muziką, iškėlęs žmogiškos būties ir muzikologijos aktualijas. Užmirštus lietuvių muzikinio modernizmo puslapius atvėrė kompozitorių Jeronimo Kačinsko ir Jono Nabažo šimtųjų gimimo metinių jubiliejinis renginys Paveikslų galerijoje, dedikuotas neseniai Anapilin iškeliavusios žymios lietuvių muzikologės Onos Narbutienės atminimui.

Konferencijoje buvo pristatytas jubiliejiniam renginiui skirtas leidinys „Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos“, jį sudarė Jūratė Burokaitė ir R. Goštautienė. Tai itin vertingas straipsnių ir 39 konferencijų programų rinkinys, bylojantis apie Baltijos valstybių muzikologų bendradarbiavimo ištakas ir tendencijas. Kokia kryptimi toliau eis šių valstybių muzikologai, ar bus išlaikytas toks aukštas mokslinis ir organizacinis lygis, koks buvo pademonstruotas šį kartą Vilniuje, parodys kitos konferencijos Latvijoje ir Estijoje.