Vos atpažįstamos

Evelina Kazlauskaitė. „Alytaus sinagoga“. 2007 m.

Vasarą viename Lietuvos miestelyje užsukau į vietinius kultūros namus paklausyti atliekamos muzikos. Niekada anksčiau nebuvau ten buvusi, tačiau iš pirmo žvilgsnio pastatas sukėlė įtarimų: du matomi fasadai buvo skirtingų tarpsnių (viename jų – langai per du trečdalius sienos aukščio), puošnus profiliuotas karnizas, asimetriškai įkomponuotas portalas, interjere – sienas ramstančios masyvios puskolonės... Ar tik nebus sinagoga?

Panašiomis istorijomis dalijosi ne vienas projekto „Lietuvos sinagogos. Sąvadas“ dalyvis. Vilniaus dailės akademijos studentai vasaros praktiką atliko tyrinėdami prieš karą veikusius žydų maldos namus. Palankiai įvertinus pirmųjų metų ekspediciją, projektas išsiplėtė – prie būsimų fotografų, menotyrininkų, dizainerių prisijungė Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybės studentai, buvo patikslinta istoriografinė medžiaga, papildytas lankytinų objektų sąrašas.

Teoriškai žydų sakralinių namų architektūrinė charakteristika yra aiški ir paprasta. Tačiau realybėje identifikuoti sinagogas sekėsi kur kas sunkiau: dauguma jų paverstos kultūros įstaigomis (geriausiu atveju), kazino, sporto salėmis, boilerinėmis, fabrikėliais, gyvenamosiomis patalpomis etc.

Ieškant autentiškų detalių tarp įvairiausių transformacijų tekdavo įsijausti į Šerloko Holmso vaidmenį. Pasitaikė ir lengvai atpažįstamų sinagogų, nepraradusių pirminės išvaizdos ar originalių detalių, tačiau tokios dažniausiai būdavo avarinės būklės arba visiškai apleistos. Kita vertus, pasitaikė ir kokybiškos rekonstrukcijos pavyzdžių, kai aiškiai buvo matyti esminiai buvusių sinagogų bruožai, o dabartinė paskirtis nedarė moralinės žalos buvusiai sakralinei funkcijai. Tačiau tokių pastatų itin nedaug.

Iki šiol svarbiausiu projekto laimėjimu galime laikyti esamos sinagogų būklės fiksavimą, istorinės medžiagos surinkimą. Daugelis pastatų nėra įtraukti į kultūrinių vertybių sąrašus, neturi investuoti pasiryžusio šeimininko. Kai kurie artimiausiu metu privalo būti nugriauti dėl keliamo pavojaus aplinkiniams. Problemų šioje sferoje daug, tačiau retai kas ryžtasi ieškoti galimų sprendimų. Mažesniuose miesteliuose vietiniai gyventojai apgailestaudavo, kad niekam neberūpi seni pastatai, kad lieka nenaudojami.

„Akademijos“ galerijoje šiuo metu pristatoma studentų surinkta medžiaga. Paroda „Lietuvos sinagogų paveldas“ pritraukė ne tik žydų bendruomenės narius, bet ir savivaldybės atstovus, paveldosaugininkus, kitus smalsuolius. Ekspozicijoje pristatomos meniškiausios sinagogų fotografijos, įspūdingiausių pastatų brėžiniai, aprašai. Pačios parodos vaizdas kiek eklektiškas, tačiau organizatoriai teigia, kad toks pat margas vaizdas yra ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose.