Artėja jubiliejinė „Scanorama“

„Įkyruolis“

Lapkričio 8 d. Vilniuje prasidės jubiliejinis Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“. Vėliau forumo filmai iškeliaus į Kauną ir Klaipėdą, kur jų laukia ištikimi Skandinavijos kino gerbėjai. Šių metų programos ypatybes ir kontekstą pristato forumo direktorė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė.

Šiais metais išėjo didysis Bergmanas... Išėjo tuo tiltu, kurį savo filmais nutiesė tarp praeities ir dabarties, palikdamas mums galimybę vėl jį atrasti. Būtent todėl visos šių metų „Scanoramos“ programos skamba Bergmano kontekste, provokuoja tradicijų ir naujovių dialogą. Šiuo požiūriu itin svarbios tradicinės „Scanoramos“ rubrikos „Scanoramos“ naujienos“ ir „Scanoramos klasika“, specialioji programa „Nauji keliai – drąsūs sprendimai“, kurioje pristatomi originalūs naujos kino kalbos ieškantys režisieriai iš Norvegijos, Danijos, Islandijos.

Tradicijų ir naujovių motyvą pratęs specialioji programa „Edvardas Munchas ir kinas“, ji pristatys dar vieną iškilią asmenybę – norvegų genijų Edvardą Munchą. Šioje programoje žiūrovai pamatys garsųjį „Oskaro“ laureato režisieriaus Peterio Watkinso filmą „Edvardas Munchas“ (1974), kurį Ingmaras Bergmanas pavadino genialiu kūriniu. Taip pat bus parodyta dokumentinė Muncho biografijos rekonstrukcija „Gyvenimo šokis“ (rež. Sølvi A. Lindseth, 1998) ir Anjos Breien filmas „Veidai“, kurio vertybė – gražiausi dailininko portretai. Skule’s Erikseno filme „Post mortem“ atsiskleis ne visiems žinomas Edvardo Muncho – aistringo fotografo – veidas. Kino programą „Munchas ir kinas“ lydės jauno tragiškai žuvusio lietuvių dailininko Martyno Meškausko, kurio kūrybą stipriai inspiravo Munchas, paroda Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“.

Šiais metais ypač stipri ir įdomi jau tradicine tapusi „Scanoramos“ specialioji pilnametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“. Ji suteiks galimybę pamatyti ryškiausius ir garsiausiai nuskambėjusius pasaulyje skandinavų dokumentinius filmus. Tarp jų – suomių režisierės Pirjo Honkasalo „Trys melancholijos kambariai“, dano Asgero Letho „Saulės miesto vaiduokliai“, Anastasijos Lapsui ir Markku Lehmuskallio „Samiai“, švedų režisierių Åsos Blanck ir Johano Palmgreno „Mokytojai“ bei norvego Jono Sullivano „Pornožvaigždė?“. Šie filmai stebina, šokiruoja, atveria žinomų reiškinių dar nežinomus aspektus. „Scanorama“ pratęs nakties renginių tradiciją – specialioji programa „Juoko pašvaistė“ suteiks unikalią galimybę pajusti šiaurietiško humoro originalumą ir savitumą. „Scanorama“ nepamirš ir labiausiai Lietuvoje nuskriaustų kino mėgėjų – vaikų ir paauglių. Jų laukia specialusis seansas „Atsivesk mamą ir tėtį“ ir susitikimas su danų režisieriaus Giacomo Campeotto istoriniu filmu „Prarastasis tamplierių lobis“.

Tradicijų ir naujienų dialogas šiemet jungia visas „Scanoramos“ programas. Todėl šalia pripažintų meistrų Baltasaro Kormákuro, Klauso Härö, Aku Lauhimieso, „Scanoramos naujienų“ programoje stebins stiprūs ir įdomūs debiutantų filmai („Jokių ašarų“, „Drumstas vanduo“, „Lediniu keliu“, „Žiaurumo zona“ ir kt.). Šiauriečių kino sėkmę tarptautiniuose kino forumuose lemia gvildenamų problemų universalumas, atspindintis visos Europos bendrumo idėją, kai Europa plečiasi ir į jos žemėlapį grįžta užmirštos šalys, atsiveria nauji kino kontinentai. Todėl šiais metais „Scanorama“ savo specialiąja programa „Kertant Europą“ provokuoja kultūriškai kirsti visą Europą nuo Šiaurės iki jos Pietų. Šios programos filmai atspindi įvairių Europos šalių kultūrą, mentalitetą ir tradicijas plačiame šiuolaikiniame politinių ir socialinių problemų kontekste. „Kertant Europą“ yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis ir bus tęsiama.

Meistriškumo pamokos, kurias pernai lietuvių kino profesionalams suteikė islandas Baltasaras Kormákuras ir suomis Aku Lauhimiesas, liko ne vieno forumo dalyvių atmintyje. Šiemet „Scanorama“ rengia koprodukcijos forumą „Jaunoji kino karta“. Jis skirtas jauniems kino kūrėjams iš visos Europos. Kūrybines dirbtuves ves jauni, ambicingi režisieriai ir prodiuseriai, kurie pirmaisiais filmai pelnė pripažinimą ir savo šalyje, ir už jos ribų. Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių uždavinys – atrasti savo projekto sėkmės formulę.

Šiais metais ir „Scanoramos“ žiūrovai, ir svečiai turės puikią progą pamatyti mūsų kaimynų latvių ir estų filmus bei palyginti juos su lietuvių kino režisierių darbais. Specialioji programa „Naujasis Baltijos kinas“ pristatys populiariausius pastarųjų metų jaunų režisierių iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos filmus.