Kai menas pastoja kelią

Džiuljetos ir Gvido Raudonių ekspozicijos fragmentas

Reikės užsukti į galeriją apžiūrėti parodos. Ne apžiūrėti, o apibėgti. Pažiūrėsiu, kuri pasitaikys pakeliui. Gal suspėsiu. O gal ne šiandien, gal ryt. Tokiais tempais sudėtinga iškirpti gabalėlį dienos laiko ir priklijuoti jį meno apžiūrai. Todėl menas ima veržtis į gatvę, pastoja tau kelią lekiant rutinos maršrutais. Na gal ne taip akiplėšiškai, kaip Richard Serra "Pasviręs lankas" aikštėje Niujorke, – jį apeidinėdami miestiečiai garsiai necenzūriškai keiksnojo meną ir menininkus. Vilniečiams nėra ko keiktis. "Kvadrato" lauko galerija neverčia keisti įprasto maršruto, neerzinančiai, bet užtikrintai artėja paties žiūrovo link. Stikliniuose kubuose šiuo metu ilsisi Džiuljetos ir Gvido Raudonių galvos. Tiksliau, jų sukurti "Miestiečių" portretai. Šie septyni tipažai taip pat buvo sukurti stebint anonimišką praeivių srovę. Šie "Miestiečiai" nėra konceptualiai vienodi lyg Magdalenos Abakanowicz sukurtose skulptūrinėse miniose. Jie, nors ir apibendrintų bruožų, išsaugo tam tikrą tipažą ar miestiečio "rūšį". Pačių autorių teigimu, šie septyni personažai yra tam tikri psichologiniai portretai: puošeivos, hip-hopo muzikos gerbėjo, "indigo", svajotojo, menininko snobo, kompiuterių maniako ir dviveidžio. Šie "mikėniškos" plastikos apibendrinti portretai atsiduria praeivių akių lygyje, todėl tampa dalimi nuolatinio gatvės srauto, dalimi minios. Specialiai neindividualizuoti bruožai atliepia miestiečio, kaip tam tikro anoniminio socialinio vieneto, situaciją. Tokie miestiečiai skirstomi pagal išorinius atributus, tam tikrą materialią individo išraišką. Berete ir šaliu pasipuošęs asmuo lengvai identifikuojamas kaip senosios kartos menininkas, asmuo su ausinuku – melomanas, prisimerkęs – svajotojas. Toks skirstymas tiesiogiai parodo individo santykį su minia – akimirkos santykį. Vienu ar dviem žvilgsniais nustatomas asmens statusas, pomėgiai ir dvasiniai bruožai. T.y. nenustatoma niekas. Nes nėra tam laiko. Nuolatinis sukimasis savo rutinos rate, lyg Mariaus Zavadskio sukurtoje žalioje "Karuselėje", leidžia į viską žvelgti fragmentais, kadrais. "Kvadrato" galerija siekia tapti vienu iš šios kasdienybės kadrų. Galbūt keliais, jei pavyks sudominti ir ilgėliau prikaustyti praeivio žvilgsnį. Pastatyta vienoje judriausių Vilniaus centro erdvių – Gedimino prospekte ties centriniu knygynu – ši galerija tampa bendro miesto gyvenimo dalimi. Neištraukdama žiūrovo iš jam įprasto konteksto, ji pati atsiduria netikėtame kontekste, sukeldama tiesioginio santykio su meno kūriniu įspūdį. Ji – tarsi savotiška "meno vitrina". Panašų įspūdį sukėlė jau 9-ojo dešimtmečio pradžioje LDS galerijos vitrinoje savo instaliaciją "patalpinę" Paulius ir Svajonė Stanikai. Tačiau įsiliedami į bendrą kasdienybės peizažą, šie menininkai kvestionavo meno kūrinio, kaip eilinės prekės, gaminio, statusą. "Kvadrato" galerija nemėgina nagrinėti meno ir komercijos santykių, tačiau netrikdomai ir nepriekabiai demonstruoja naujus keramikų kūrinius. Panašią lauko galeriją galima aplankyti ir Londone pakeliui prie turistų numylėto Tauerio tilto. Tačiau ten dažniausiai demonstruojamos socialiai angažuotos fotografijos, ypač "Magnum Photos" sąjungos produkcija. Šios galerijos pirmiausia skiriasi jas supančia urbanistine aplinka: Londono galerija įsikūrusi keliautojų pamėgtoje erdvėje, kurioje laikas skaičiuojamas turisto laiku – dykinėjant, mėgaujantis laisvomis valandomis. "Kvadrato" galerija jungia tiek nedidelę poilsio erdvę, tiek vieną judriausių eismo taškų, todėl menas čia labiau dekoratyvinis, o ne nagrinėjantis aštrius socialinius ar biologinius prieštaravimus. Taigi ji organiškai įsilieja į aplinką, tapdama architektūrinio ansamblio dekoro elementu, o ne provokuojančiu svetimkūniu.

Gvido Raudonio darbas

Džiuljetos Raudonienės darbas

Nepastebimumo taktiką "Kvadratas" toliau tęsia internete. Visur persekiojančios slaptos vaizdo kameros šį sykį atlieka ne tik apsauginę funkciją, bet ir leidžia kiekvienam norinčiam pasijusti slaptu žiūrovu. Apsilankius www.kvadratas.lt įmanoma stebėti ne tik meno kūrinius stikliniuose kubuose, bet ir nuolatinį judėjimą aplink juos. Gali tapti Didžiuoju Broliu ir matyti praeivių reakcijas į šiuos objektus arba tiesiog pagal žmonių aprangą nuspręsti, koks už lango oras. "Kultūrinių iniciatyvų grupė" sėkmingai integruojasi į kasdienybę išnagrinėjusi ir pasinaudojusi dažniausiai lankomomis vietomis – Gedimino prospektu ir internetu. Naujos meno reprezentavimo strategijos vis labiau artėja prie komercinių projektų įgyvendinimo strategijos. Kaip keramikos menas artėja prie kažkur skubančio praeivio-žiūrovo.