Pranešimai iš "ŠiaurėsPietųRytųVakarų"

Socialiai angažuotas menas gali būti geras. Ir teatleidžia Teofilis Gautier, kovojęs už visišką meno autonomiją lyg poterius kartodamas "l‘art puor l‘art" ir taip iškeldamas menininką į pačią aukščiausią hierarchinę poziciją visuomenėje. "Magnum Photos" spaudos fotografijos agentūros fotografams ne vis vien, kas vyksta aplink juos, kokius begėdiškus pokštus vėl iškrėtė žmonija, kokiais gudriais būdais jai keršija gamta. Priėmę Britų tarybos bei "The Climate Group" ("Klimato grupės") pasiūlymą, jie leidosi į visas keturias pasaulio šalis ieškoti dvylikos vietovių, kuriose klimato kaitos poveikį pajuto ne tik mokslininkai, apsiginklavę šimtais neaiškių prietaisų, tačiau ir vietos gyventojai – Kinijos ūkininkai, Meksikos darbininkai, Grenlandijos žvejai.

"Mangnum Photos" agentūros įkūrėjų pavardės – Henri Cartier-Bressonas, Robertas Capa, George‘as Rodgeris – įpareigoja nelikti antraeiliais fotomenininkais, išsilaisvinusiais iš nesuinteresuoto estetinio malonumo glamonių. Sąmoningai fiksuodami aktualius aplinkos įvykius, vaizdus, problemas šie fotografai konstruoja kitokį – išorės dirgikliams jautrų meno pasaulį.

Vis dėlto rašant apie angažuotą meną sunku nenukrypti į angažuotos srities (šiuo atveju – gamtosaugos) problemų tyrinėjimus pamirštant paties meno reikšmę ir kalbos specifiką. O šis atvejis – ypač sudėtingas: pateikiama problema yra itin aktuali, o fotografijų meninė kokybė – akivaizdi. Visgi akivaizdžiausia tai, jog "Magnum Photos" agentūros fotografai sugebėjo sukurti subtilią šių dviejų elementų sintezę. Šios fotografijos nebetelpa į komerciškos žurnalistinės fotografijos rėmus. Jų, kaip ir lietuvių fotografų Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio darbų, kraštai "kyšo" meninės fotografijos erdvėje. Šie fotografai nebesivaiko efemeriškų "auksinių momentų" miražo ir savaip konstruoja nuotraukose fiksuojamą aplinką. Pasak fotografo V. Luckaus, auksinių momentų gaudymas prieštarauja fotografijos prigimčiai, nes profesionalumas, kompozicijos ir apšvietimo taisyklės, formos stereotipai dažnai išstumia kai kuriuos elementus, be kurių gyvenimo vaizdui trūksta pilnatvės. "Magnum Photos" fotografai, paliesdami opią aplinkosaugos žaizdą, siekė išreikšti žmogaus ir jo aplinkos trapumą, kiekvienos situacijos spontaniškumą.

Maišydamas Grenlandiją supančius ledinius vandenis, fotografas Ianas Berry‘s visa galva panyra į galingą šios šaltos, nesuvaldomos medžiagos – ledo didybę; jo fone žmogaus siluetai panešėja į nedideles šachmatų figūrėles. Menininkas sąmoningai pasirenka paukščio skrydžio rakursą, perteikdamas katastrofiškus pokyčius, vykstančius šioje pasaulio dalyje, kur visuotinis klimato atšilimas spartina ledynų tirpimą, keldamas grėsmę ne tik vietiniams žvejams, bet ir visam Europos kontinentui.

Alexas Webbas pasirinko ne tokį šaltą pasaulio kraštą ir nukako į pačią Pietų Afriką. Atsisakęs "sukaltų" bresoniškų kompozicijų jis netikėtais rakursais fiksuoja ribinę šios šalies kasdienybę čia vykstančius reikšmingus pokyčius.

Alexas Majolis atsidūrė laukinėje Kenijos aplinkoje. Jo sukurti nespalvoti vaizdai, aštrūs tonų kontrastai su nuo sausros suskeldėjusia žeme susipina į vientisą niūrų ornamentą.

Tokios pat pesimistiškos ir kitų foto menininkų fotografijos – Nikoso Economopouloso, fiksavusio Kinijos demografines problemas, Donovano Wylie‘o – Indijos kasdienybę potvynių, atoslūgių, epidemijų apsupty, Bruce‘o Gildeno – Meksiko triukšmą, dulkes, spūstį, Chriso Steele-Perkinso – lėtą rojaus veidrodžio – Maršalo salų žūtį.

Chien-Chi Changas, Constantinas Manosas, Harry‘s Gruyaertas specifine fotografijos kalba nupasakojo įmanomus aplinkos apsaugos problemų sprendimus, dideles ir mažas, paprastas ir techniškai sudėtingas idėjas.

Forma ir turinys šiose fotografijose konstruoja vientisą apvalią sferą, kuri vienodai gerai atrodo žiūrint į ją iš bet kurio taško. Fotografai gyvena užfiksuotų vietovių problemomis, stovi jų eilėse prie švaraus vandens puodelio, keliasi dangoraižių liftais, plaukia su vienišu žveju lediniais vandenimis. Pasirinkdami specifiškiausius jų bruožus šie fotografai taikliai ir subtiliai atskleidžia itin skirtingus dvylikos kraštų charakterius.

Socialiai angažuotas menas gali būti geras. Jis gali būti kokybiškas. Gali būti aktualus, informatyvus. Gali pažadinti žmonių savimonę. Menas ne visuomet privalo užsidaryti švytinčiame, elitiniame "l‘art pour l‘art" narvelyje. "Magnum Photos" fotografai, apsilankę "Šiaurėje Pietuose Rytuose Vakaruose", paliko šį švytintį narvelį; nesusigundę komercinės-pramoginės kultūros glamonėmis jie ieško aplinkos ir meno sintezės.