Hartmuto Kaminskio filmų ciklas "Į Rytus"

"Meilė naikinančiame kare"

Gegužės 20–25 d. 19 val. "Skalvijos" kino centre bus rodomi vokiečių režisieriaus Hartmuto Kaminskio dokumentinių filmų ciklas "Į Rytus".

Hartmutas Kaminskis gimė 1944 m. Rytų Prūsijoje. Jis studijavo architektūrą, vėliau dailę bei kino režisūrą. 1971 m. Diuseldorfe jis įkūrė kino grupę. Režisierius sukūrė dokumentinių filmų apie Leniną, Staliną, Spalio revoliuciją, Kremlių. Mėgstamiausia Kaminskio tema – Antrasis pasaulinis karas. Filmuose apie karą režisierius atskleidė ne tik skirtingus jo eigos aspektus, bet ir subtilias karo meilės, vaikų iš koncentracijos stovyklų temas.

H. Kaminskio dokumentiniai filmai buvo rodomi tarptautiniuose Oberhauzeno, Manheimo festivaliuose, kituose svarbiuose dokumentinio kino renginiuose.

Filmas "Kelkis, karas!" ("Steh Auf, es ist Krieg!", Vokietija, 1989–1991, 6 dalys po 45 min.) bando apžvelgti Antrojo pasaulinio karo įvykius: Sovietų Sąjungos užpuolimą 1941 m., Baltarusijos užėmimą, vokiečių kariuomenės pasitraukimą 1944 m. Filmas pasakoja ne apie didžiuosius mūšius, karo strategiją ar taktiką – prisiminimais apie karą dalijasi karo nusikaltėliai bei jų aukos. Hartmutas Kaminskis šį filmą kūrė ketverius metus. Jis buvo pirmasis užsienietis, dirbęs Sovietų Sąjungos centriniame dokumentinių filmų archyve Krasnogorske. Kiti Sovietų Sąjungos bei Lenkijos archyvai režisieriui taip pat leido dirbti su dar niekad nepanaudota medžiaga.

Filmas "Himmlerio miesto vaikai" ("Die Kinder von Himmlerstadt", Vokietija, 1983, 30 min.) pasakoja apie 45 tūkstančių lenkų vaikų, kurie tapo "Ypatingos SS laboratorijos" – nacių bandymo germanizuoti Rytų Europą aukomis. 1942–1943 m. žiemą prievarta buvo iškeldinti visi Zamosčės miesto ir 300 aplinkinių kaimų gyventojai. Zamosčė turėjo būti pervadinta Himlerštatu (Himmlerio miestu).

Filmas "Meilė naikinančiame kare" ("Liebe im Vernichtungskrieg", Vokietija, 2001–2002, 60 min.) atskleidžia tragiškus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos moterų, turėjusių meilės ryšių su vokiečių kariais ar karininkais, likimus. Jų tikrai nebuvo mažai. Savo memorandume Hitleriui generolas Schmidtas suskaičiavo, kad per metus iš tokių ryšių gimsta apie pusantro milijono vaikų. Raudonajai Armijai išvadavus Rytų Europą "išdavikai" buvo žiauriai baudžiami.

"Nebylūs šauksmai" ("Stumme Schreie", Vokietija, 1982, 30 min.) rodo užrašus ant sienų Varšuvos Gestapo kalėjime.

Filmas "Žlugęs žaibo karas" ("Der Gescheiterte Blitzkrieg", Vokietija, 1996, 45 min.) bando paneigti mitą, kad mūšis dėl Maskvos 1941 m. žiemą buvo pralaimėtas tik dėl atšiaurios žiemos.

"Osvencimo vaikai" ("Die Kinder von Auschwitz", Vokietija, 1994-1995, 60 min.) atskleidžia vienus baisiausių Osvencimo koncentracijos stovyklos istorijos puslapių. Per ketverius metus čia buvo nužudyta dešimtys tūkstančių vaikų. Tikslus jų skaičius iki šiol nėra žinomas. Išvadavus Osvencimą buvo išgelbėta tik 180 vaikų ir naujagimių. Filme bandoma atsakyti į klausimą, kaip gyvena žmonės, vaikystę praleidę lageryje ir kaip jie sugebėjo susitaikyti su artimųjų netektimi.

Gegužės 20 d. filmą pristatys Harmutas Kaminskis. Filmai bus verčiami į lietuvių kalbą. Bilietų kaina – 5 litai.

Goethe’s instituto Vilniuje ir "Skalvijos" inf.