Kinas

Ir vėl karo vėjo nublokšti

nauji filmai

iliustracija

Anthonny Minghellos filmą "Šaltasis kalnas" ("Could mountain", JAV, 2003) nuolat norisi lyginti su "Vėjo nublokštais". Veiksmas nukelia į tą patį laiką – JAV pilietinio karo metus – ir pasakoja panašią amžinos meilės istoriją. Šiais laikais tik romantikas gali patikėti, kad "Žiedų istorijos" ar "Matricos" žiūrovus sujaudins gražuolės iš Pietų ir dezertyro meilės kančios. Filmo pagrindas – Charleso Fraziero romanas. Juo debiutavęs rašytojas pasakoja savo šeimos istoriją. Vienas jo protėvių Inmanas buvo sužeistas mūšyje ir tapo dezertyru, nes norėjo kuo greičiau grįžti namo. Filmo Inmanas nori kuo greičiau pamatyti savo mylimąją Adą – išsilavinusią, prancūziškus romanus skaitančią ir žaviai muzikuojančią Pietų gražuolę.

Keliaudamas namo, Inmanas tampa liudininku nusikaltimų, kuriuos daro abi kovojančios pusės ir marodieriai. Tačiau prisiminimai apie mylimąją suteikia jam jėgų išgyventi tai, kas blogiausia.

Pastoriaus dukra Ada taip pat kovoja už gyvybę savo visiškai ištuštėjusiame dvare. Vienintelė parama jokių ūkinių darbų nemokančiai Adai yra paprasta kaimietė Rubė. Jos abi mokosi viena iš kitos. Ada tiki, kad Inmanas grįš. Tačiau jų meilė trunka trumpai. Inmaną nužudo karu sumaniai pasinaudoję Ados kaimynai, kurie įkūrė kažką panašaus į savyginos būrį, bet iš tikrųjų šantažuoja ir laiko baimėje visą apylinkę. Vienas jų pretenduoja į Ados ranką ir širdį.

Du kapai

Frazieras rašė knygą penkerius metus ir stengėsi surinkti kuo daugiau informacijos apie Inmaną. Berinkdamas medžiagą, jis išgirdo jaudinančią istoriją apie dvigubą pilietinio karo laikų kapą Sterlingo kalno viršūnėje. Jame buvo palaidoti smuikininkas ir jaunas vaikinas – dvi anonimiškos būtybės, kurias nušovė konfederatai. Netrukus jis sužinojo, kad panašiame kape buvo palaidotas ir jo protėvis. Rašytojas sako: "Tai turėjo lemiamos įtakos knygai. Nenorėjau rašyti romano apie pilietinį karą. Nors gerai žinau istoriją, manęs nedomino kariuomenės judėjimas, generolų įsakymai, politikų sprendimai. Galvojau apie tuos du kapus ir apie juose palaidotus žmones."

Fraziero romanas pasirodė 1997 m. ir iškart tapo bestseleriu ("New York Times" bestselerių sąraše jis išsilaikė 45 savaites). Vien JAV knygos tiražas – beveik milijonas egzempliorių. Suprantama, kad romanu netruko susidomėti ir Holivudas. Dar 1997 m. jo teises už 1,25 milijono dolerių nusipirko "United Artists" ir "MGM". Režisieriumi pasirinktas Anthony Minghella, po sėkmingos "Anglo ligonio" ekranizacijos laikomas grožinės literatūros perkėlimo į ekraną specialistu.

Talentingasis ponas Minghella

Tačiau pats režisierius iš pradžių tuo visai nesusidomėjo. Būtent tada jis kūrė filmą "Talentingasis ponas Riplis" (pagal Patricios Highsmith knygą) ir jam buvo gana literatūros. Minghella kapituliavo, kai per vieną savaitę gavo tris "Šaltojo kalno" egzempliorius: vieną iš "United Artists", kitą – iš Sydney’aus Pollacko, trečią – iš "Anglo ligonio" autoriaus Michaelo Oaandatje. Režisierius juokavo tada iškart pagalvojęs, kad tai ženklas, todėl bus geriau iškart perskaityti knygą.

iliustracija

Romanas jam patiko. Jis taip dažnai prie jo sugrįždavo, kad galų gale išmoko atmintinai: "Iš pradžių man atrodė, kad tai knyga apie pilietinį karą, o aš nemėgstu istorijų apie karą. Tačiau skaitydamas pradėjau suvokti, kad esmė – ne karas. Tai greičiau pasakojimas apie žmogų, kuris bando sugrįžti namo, ir apie karo įtaką pasauliui, esančiam toli nuo fronto linijos."

Buvo dar viena priežastis, dėl kurios Minghella sutiko ekranizuoti romaną: "Man patiko tai, kad knyga primena palimpsestą. Ji parašyta kitų tekstų motyvais. Įkvėpimo šaltinis buvo "Odisėja". Taip pat ir daugybė pilietinio karo laikų dokumentų, tikra rašytojo giminaičio istorija, kuris visaip stengėsi prieiti prie Šaltojo kalno. Man šitai dar primena budistų eiles apie dvasinę kelionę į vietą, kuri vadinama Šaltuoju kalnu."

Kaip įprasta, Minghella pats parašė scenarijų. Knygos jis beveik nekeitė, tik nusprendė filme parodyti mūšio prie Peterburgo (Virdžinijos valstija) sceną: "Jaučiau, kad filmas turi prasidėti labai stipriu akcentu. Ši scena trunka tik penkias minutes, tačiau norėjau, kad prisiminimai apie ją grįžtų per visą filmą."

Mūšis prie Peterburgo vyko 1864 m. liepos 30 d. Jis baigėsi konfederatų kariuomenės sutriuškinimu. Didžioji dauguma kareivių žuvo milžiniškoje duobėje, kurią patys iškasė unionistams. Aukų buvo tiek daug, kad kūnai atrodė stati įkasti duobėje.

Ši scena režisieriui tapo tikru iššūkiu. Jis norėjo, kad viskas atrodytų realistiškai ir jaudintų. Iki tol jis niekad nebuvo filmavęs tokių masinių scenų. Režisierius juokauja, kad iki šiol jo filmuose pasirodė tik vienas revolveris, kuris taip ir neiššovė. "Šaltasis kalnas" prasideda gausybe sprogimų, visa scena primena filmo "Gelbstint eilinį Rajaną" atmosferą.

Kuriant mūšio sceną dalyvavo per tūkstantis statistų, kurie privalėjo išmokti šaudyti pilietinio karo muškietomis. Kai kurie amerikiečių kritikai laiko ją viena geriausių visų laikų amerikiečių kino karinių scenų, nors Minghella juokiasi, kad iki šiol nesupranta, kaip jam tai pavyko padaryti.

Per brangus Cruise’as

Dėl pagrindinio vaidmens filme varžėsi garsiausios aktorės: Jennifer Connoly, Kate Wislet, Renée Zellweger ir Julia Roberts. Zellweger gavo Rubės vaidmenį. Toks režisieriaus sprendimas buvo sutiktas kritiškai, nes knygos Rubė primena afroamerikietę.

Adą suvaidino australė Nicole Kidman. Minghella sako, kad Kidman jam labai primena Vivien Leigh, dėl kurios kadaise buvo priekaištaujama ir net piktinamasi, kad Skarlet O’Harą turi vaidinti tikra amerikietė, o ne anglė. Tačiau šįkart nebuvo protestų, kad Pietų gražuolę vaidins ne amerikietė.

Daugiausia sąmyšio sukėlė aktorius Inmano vaidmeniui. Kandidatų sąraše buvo Matthew McConaughey, Edwardas Nortonas, Mattas Damonas ir Bradas Pittas. Vaidmeniu domėjosi net Tomas Cruise’as. Derybos su juo jau buvo smarkiai pasistūmėjusios į priekį, kai aktorius ryžtingai atsisakė. Holivudo paskalų nešiotojai siejo šį aktoriaus sprendimą su Cruise’o ir Kidman skyrybomis. Tačiau priežastis buvo daug proziškesnė. Ją paaiškina filmo prodiuseris Sydney Pollockas: "Buvo didelis skirtumas tarp to, ką jam galėjo užmokėti Harvey Weinsteinas (kitas filmo prodiuseris, – red. past.), ir to, ką norėjo gauti Tomas. Šis jautė, kad tai nebus mažo biudžeto arthauzinis kinas. Prodiuseriui nuolatinis Cruise’o honoraras (20 milijonų dolerių ir procentas nuo pelno) buvo per didelis. Pats Cruise’as sakosi norėjęs vaidinti "Paskutiniame samurajuje" – jo veiksmas nukelia į tą patį laiką, tik Japonijoje."

iliustracija

Minghella nenusiminė, kad Cruise’as atsisakė. Jis jau buvo nusižiūrėjęs aktorių – Jude’ą Law, su kuriuo anksčiau dirbo filme "Talentingasis ponas Riplis". Jis manė, kad tai tinkamiausias partneris Kidman ir Zellweger: "Pasiūliau jiems vaidmenis tą pačią dieną. Pasielgiau taip todėl, kad jei vienas iš jų būtų atsisakęs, mano koncepcija būtų sudužusi į menkus gabalėlius, ir būtų reikėję ieškoti naujo trio".

Tvanas ir dirbtinis sniegas

Filmas buvo kuriamas Rumunijoje, trijuose miestuose – Potigrafe, Zarnesti ir Pojana Brašove. Pirmiausia todėl, kad reikėjo taupyti. Rumunų statistai gaudavo po 10 dolerių per dieną, o JAV būtų reikėję mokėti dešimt kartų daugiau. Kita priežastis buvo gamtos ir oro sąlygos. Šiaurės ir Pietų Karolina, kurioje vyksta filmo veiksmas, dabar jau visai neprimena XIX a. antrosios pusės Amerikos. Režisierius sako: "Industrializavimas ir civilizacija pasiekė kiekvieną užkampį. Net netoli mūšio prie Getisbergo vietos įkurtas golfo laukas".

O kai kurie Rumunijos peizažai netgi labai primena to meto Ameriką. Taip pat buvo manyta, kad neapvils rumuniška snieguota žiema, o abiejose Karolinose jos nebuvo jau ne vienus metus. Tačiau oras pasišaipė iš kinematografininkų: sniego buvo kaip vaistų, teko pasinaudoti dirbtiniu. O 2002-ųjų vasarą filmavimą nutraukė siaubingas potvynis.

Atsirado ir finansinių rūpesčių. Iš filmo gamybos pasitraukė "United Artists" ir MGM", nusprendusios, kad filmas neturės jokio pasisekimo. Nicole Kidman prisipažįsta, kad jai tai buvo skaudu: "Baisu, kai žmonės liaujasi tikėti mumis ir mūsų bendru projektu".

Minghella neslepia, kad išgyveno siaubingas akimirkas, kai sužinojo apie "MGM" sprendimą. Jis bijojo, kad filmavimas bus nutrauktas. Tačiau Harvey Weinsteinas prieš savo viršininko Michaelo D. Elsnerio, kuriam priklauso ir "Miramax", valią nusprendė, kad filmas privalo būti baigtas, net jei jo finansinis žlugimas ekranuose paveiktų "Miramax" studijos finansinę būklę.

Ko gero, buvo verta rizikuoti. Šiemet "Šaltasis kalnas" atidarė Tarptautinį Berlyno kino festivalį, Renée Zellweger už Rubės vaidmenį pelnė "Oskarą", filmas sėkmingai rodomas įvairiose pasaulio šalyse. Tiesa, amerikiečių filmams nelabai būdinga nelaiminga pabaiga vis dėlto atbaidė Amerikos kino akademijos narius.

Minghella jau ieško naujo filmo sumanymo. Būdamas itališkų šaknų anglas, jis nori, kad filmo veiksmas rutuliotųsi Europoje: "Amerikos istorija yra trumpa, bet ją nuolat primena visi. Mes, europiečiai, turime ilgą istoriją, tačiau nuolat ją ignoruojame. Laikas tai keisti."

pagal reklaminę filmo medžiagą PARENGĖ KORA ROČKIENĖ