ATGAL
SPAUSDINTIPirmasis Kas įsiminė 2003-iaisiais
MuzikaMetams baigiantis, tradiciškai, nepretenduodami į reitingų nustatymą, klausėme kas iš muzikos gyvenimo labiausiai įsiminė šiemet (prašėme pavardyti 3-5 dalykus)?
Rūta Gaidamavičiūtė 1. "Gaidos" festivalis. 2. "Lietuvos muzikos istorija". Pirmoji knyga. 3. Vidmanto Bartulio oratorijos "Nelaimėlis Jobas" premjera "Vilniaus festivalyje". 4. Broniaus Kutavičiaus operos "Lokys" kompaktinė plokštelė.
Edmundas Gedgaudas 1. Vilniaus kvarteto atliktas penkiolikos "Europos Sąjungos šalių muzikos" koncertų ciklas, netilpęs į du sezonus, šį rudenį pasibaigęs. Apie kiekvienos šalies muziką pasakojo Ona Narbutienė. Airijai, Liuksemburgui, Portugalijai (bet ne tik ) skirti jos žodžiai, drauge su išgirsta muzika, sugulė į mūsų erudicijos "baltas dėmes". Kvartetas pasikviesdavo solistų, kiekvieną programą prieš koncertą Arsenale išgirsdavo ir du vis kiti Lietuvos miestai. Didžiulis, labai originalaus konceptualumo ciklas. 2. Visiškai kitoks jis buvo Jurgiui Karnavičiui gretinant Ferenco Liszto ciklą "Šveicarija" su itin retai skambančiais šio kompozitoriaus vėlyvaisiais opusais. Pianisto braižas įvairiai (tą esame patyrę) transformuojasi, nemenkindamas vertingo savitumo. Prisitaikydamas prie unikalios "listiškos" muzikinės kalbos, interpretatorius giliai įprasmino jai būdingus bruožus. 3. Dar kitoks "bendras vardiklis" sujungė Birutės Vainiūnaitės fortepijono rečitalio "Gražiausias C-dur ir c-moll" kūrinius. Nuo Franēois Couperino iki Juozo Gruodžio. Puiku, kad šio ir racionalaus, ir įkvėpto muzikavimo jau galima klausytis iš kompaktinės plokštelės. Nežinau, ką išskirti, bet ausyse tebeskamba romantinė J. Gruodžio "Rytmečio daina", beje, vasarą nuspalvinusi ir Thomo Manno vasarnamyje įvykusį festivalio renginį. 4. Priešpaskutiniame to festivalio koncerte Petrui Geniušui bisuojant, šalia jo atsisėdo sūnus Lukas, kad abu drauge paskambintų keturis Edvardo Griego "Norvegų šokius". Dar kitoks "bendras vardiklis" (tėvas ir sūnus), bet svarbiau tolygus abiejų artistizmas, temperamentas, meistriškumas. 5. Šį koncertą užbaigė Astos Krikščiūnaitės (Audronei Kisieliūtei akompanuojant) padainuotos šešios Richardo Strausso dainos. Pasigėrėtina išpuoselėto vokalo, inteligencijos, kūrybingumo darna. Užbaigsiu (retoriniu?) klausimu: kada šią neeilinę dainininkę išgirsime pagrindinėje mūsų operos scenoje?
Eglė Gudžinskaitė 1. "Konspiracinis", niekur neskelbtas violončelininko Yo Yo Ma koncertas (birželio viduryje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje). 2. "Įelektrintas" Marcuso Millerio pasirodymas (lapkričio viduryje per "Vilnius Mama Jazz"). 3. Solidumu ir įvairove netgi "Vilniaus festivalį" nustelbusi "Gaida" (spalio vidurys). 4. Turbūt masiškiausias muzikos renginys Lietuvoje "Dainų šventė" (liepos pradžia), kurios tradiciją (kartu su analogiškų Latvijos ir Estijos dainų švenčių tradicijomis) "UNESCO" įtraukė į pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą (lapkričio viduryje). 5. ("įsimintiniausių muzikos įvykių" sąvoka pernelyg abstrakti ir vargiai išdėstoma 5 pozicijomis, kad drįsčiau šį sąrašą užbaigti situacija panašiai nepatogi, kaip ir svarstant, imti ar neimti paskutinę ant stalo gulinčio šokolado plytelę )
Vaclovas Juodpusis Kurie 2003 m. koncertai ar muzikiniai renginiai liko atmintyje? Kai po 2 ar 3 kartus kiekvieną savaitę teko stebėti mūsų atlikėjus įvairiausiose koncertų salėse nuo Visagino iki Klaipėdos, nuo Viekšnių iki Druskininkų, tai yra gana didelis galvosūkis, bet įveikiamas. Manau, kad mano prisiminimams galėtų pritarti ir tuose koncertuose buvę klausytojai, kurie gavo šventę galimybę pabendrauti su pačiais garsiausiais Lietuvos atlikėjais. Taigi išskirčiau: 1. Virgilijaus Noreikos ir jo mokinių koncertą Marijampolės municipaliniame teatre lapkričio 13 d. Aukščiausio lygio menininkų pasirodymas, kuriam abejingų perpildytoje šio teatro salėje nebuvo. 2. Eduardo Kaniavos puikų dainavimą menų festivalyje "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu". Spalio 4 d. Druskininkų bažnyčioje žmonės susižavėję klausėsi jo atliekamų kūrinių, o sustoję išklausė bisui jo atliekamą C. Francko "Panis Angelicus". 3. 2003-ieji buvo Neįgaliųjų metai. Per juos daug koncertų Lietuvos neįgaliesiems surengė Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir "Atgaivos" bendrija, pakviesdami pačius žymiausius Lietuvos atlikėjus. Ypač raiškus ir nepamirštamas koncertas buvo surengtas lapkričio 29 d. Vilniaus Kongresų rūmuose, kur tikrą dvasios atgaivą patyrė Lietuvos neįgalieji, suvažiavę iš visos Lietuvos.
4. Nepamirštamas liks Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pianistų finalas, išryškinęs Sonatos Alšauskaitės pranašumą su profesoriaus Juozo Domarko diriguojamu Nacionaliniu simfoniniu orkestru atliekant P. Čaikovskio Koncertą b-moll. 5. Koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur T. Manno festivalio dienomis visapusiškos darnos sulaukė Skaidros Jančaitės atliekama A. Schönbergo melodrama "Mėnulio Pjero" (dirigentas Robertas Šervenikas). Beata Leščinska 1. Irenos Milkevičiūtės Turandot Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje (to paties pavadinimo Giacomo Puccini operoje) "nominacija": "Operos Diva". 2. Kerstin Avemo (solistės iš Švedijos) interpretuojami Benjamino Britteno "Les Illuminations" sopranui ir styginiams "Kristupo vasaros festivalio" atidarymo koncerte Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje "už meninę įtaigą". 3. "Cinematic Orchestra" (Didžioji Britanija) projektas įgarsinant Dzigos Vertovo filmą "Žmogus su kinokamera" (1929 m., SSSR) "Vilnius Jazz" festivalyje pu-u-uikus! filmas ir klasiški taperiai. 4. Gavino Bryarso (kultinio britų kompozitoriaus) koncertas "Gaidos" festivalyje gražu... 5. Giedriaus Kuprevičiaus operetė "Kipras, Fiodoras ir kiti" Kauno muzikiniame teatre nenaftalininis požiūris į praeitį (beje, neblogas spektaklis). P.S. Būta ir nusivylimų, kurie tuo požiūriu taip pat pretenduotų į "metų įvykius", bet kadangi pas mus vyrauja nuostata "geriau nieko, negu blogai", o ne atvirkščiai tyliu. Ir ne laikas, ne vieta dabar čia tulžį lieti. Apskritai, jei reiktų rinkti metų pavadinimą, rinkčiausi "Be pykčio" to linkiu mums visiems. Linksmų Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų!
Vytautė Markeliūnienė 1. Koncertai: Ingridos Armonaitės rečitalis, akompanuojant Aušrai Banaitytei: L. van Beethoveno ir S. Prokofjevo kūriniai (vasario 2 d., Taikomosios dailės muziejus); Petro Geniušo rečitalis: F. Schuberto, S. Rachmaninovo, G. Sodeikos kūriniai (kovo 29 d., Filharmonijos Didžioji salė); Romualdo Gražinio vadovaujamo kamerinio choro "Aidija" koncertinės programos T. Manno festivalyje Nidoje (J.S. Bacho, W.A. Mozarto, A. Schönbergo, S. Vainiūno kūriniai); Valstybinio Vilniaus kvarteto A. Vainiūnaitė, A. Šilalė, G. Jakaitis, A. Vasiliauskas koncertų ciklas "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai" ir muzikologės Onos Narbutienės parengti šių koncertų komentarai; dirigento Roberto Šerveniko su Nacionaliniu simfoniniu orkestru bei solistais Asta Krikščiūnaite ir Davidu Geringu parengta programa: H. Berliozo, A. Weberno, H. Dutileux kūriniai (gruodžio 6 d., Filharmonijos Didžioji salė). 2. Konkursai, festivaliai: visi trys Tarptautinio M.K. Čiurlionio konkurso pianistų turai; XIII šiuolaikinės muzikos festivalis "Gaida". 3. Leidiniai: dvigubas kompozitoriaus Eduardo Balsio kūrinių CD "Dramatinės freskos" ir muzikologės Danos Palionytės sudaryta "Lietuvos muzikos istorijos" I knyga "Tautinio atgimimo metai (18831918)".
Ona Narbutienė 1. "Lietuvos muzikos istorija". Pirmoji knyga. 2. "Gaidos" festivalis. 3. Roberto Šerveniko parengtos programos: H. Berliozo, A. Weberno ir H. Dutileux kūriniai su Nacionaliniu simfoniniu orkestru (solistai A. Krikščiūnaitė ir D. Geringas) bei A. Schönbergo "Mėnulio Pjero" (solistė S. Jančaitė) ir I. Stravinskio "Kareivio istorija" su kameriniais ansambliais. 4. Jurgio Karnavičiaus F. Liszto ciklo "Šveicarija" atlikimas "Kristupo vasaros festivalyje", Armonų trio koncertas "Euroradijui", Peterio Schreierio ir Gražinos Landsbergienės F. Schuberto "Winterreise" atlikimas. 5. Kelionės po Lietuvą su Vilniaus kvartetu ir jų unikaliu ciklu "Europos Sąjungos šalių kamerinė muzika", ypač atmintini koncertai periferijos muzikos mokyklose, jų atmosfera, mokytojų dėmesys, vaikų elgesys.
Živilė Ramoškaitė Muzikinis gyvenimas buvo toks pat intensyvus, kaip ir ankstesniais metais, tad įspūdžių nestigo. Džiugino operos žanro pagyvėjimas, susijęs su Nacionalinio operos ir baleto teatro išskirtiniu dėmesiu operos spektakliams, taip pat šio teatro vasaros aikštele Trakuose, atradusia daug naujos publikos, sėkminga prie teatro įkurtos Operos studijos veikla. Valstybinis simfoninis orkestras, anksčiau koncertuose atlikęs ne vieną operą, irgi savo koncertų salėje pastatė didelį melomanų susidomėjimą sukėlusį spektaklį. Džiugina būrio jaunų talentingų dainininkų pasirodymas ir meninis augimas (gal nevardinsiu, kad kurio nors nepraleisčiau). Kitose muzikos sferose jaunimas taip pat šiemet labai pagirtinai reiškėsi: instrumentininkai muzikavo nebūtinai solo, bet ir "Gaidos", "Vilniaus festivalio" orkestruose, įvairių sudėčių kameriniuose ansambliuose. Ant dirigentų pakylos taip pat nemažai jaunų veidų; tik ką Modestas Pitrėnas laimėjo labai svarbų Tarptautinį G. Fitelbergo konkursą Lenkijoje. Išskirti norėtųsi Filharmonijoje entuziastingai besidarbuojantį dirigentą Robertą Šerveniką, kruopščiai rengiantį naujus arba Lietuvoje neskambėjusius šiuolaikinės muzikos veikalus, buriantį šia muzika besidominčius klausytojus.
Visai netikėta metų staigmena nuostabus tik ką įvykęs Violetos Urmanos-Urmanavičiūtės koncertas. Tokiomis staigmenomis šie metai nelepino
Aliodija Ruzgaitė 1. Eglės Špokaitės ir Nerijaus Juškos parengti imperatorės Elžbietos ir Hamleto veidmenys Boriso Eifmano balete "Rusiškasis Hamletas". 2. Takasis Aokis (Bazilis) ir Miki Hamanaka (Kitrė) L.A. Minkaus balete "Don Kichotas". 3. Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro "Nakties serenadų" koncertų ciklas Palangoje.
Helmutas Šabasevičius Netikėčiausi ir įdomiausi praėjusių metų baleto įvykiai: 1. Pavasarinis M.K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus koncertas (baletmeisteris ir režisierius Petras Skirmantas). 2. Rūtos Jezerskytės vaidmuo Jurijaus Smorigino šokio spektaklyje "Mano gyvenimas". 3. Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis "Romeo ir Džuljeta". 4. Eglės Špokaitės vaidmuo Boriso Eifmano balete "Rusiškasis Hamletas".
Skirmantė Valiulytė 1. Baleto "Rusiškasis Hamletas" ir operų "Rigoletas" bei "Turandot" pastatymai LNOB teatre, "Pajacų" pastatymas Kongresų rūmuose (LVSO) ir I. Stravinskio "Kareivio istorijos" pastatymo premjera Nacionalinėje filharmonijoje. 2. Alo di Meolos koncertas "Vilniaus festivalyje". 3. Pasaulio lietuvių dainų šventė.
Vladas Zalatoris 1. Baltijos šalių baroko orkestro koncertas (rugsėjo 17 d.) Filharmonijoje per senosios muzikos festivalį "Banchetto musicale": G. Muffatas, A. Corelli, J. Pachelbelis ir ypač J. F. Rebelio "Stichijos" ("Les Elements"). Orkestro vadovas Darius Stabinskas. 2. L. Bernsteino Mišių atlikimas (birželio 8 d.) per Pažaislio festivalį. Atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Vilniaus savivaldybės choras "Jauna muzika", solistai. Dirigentas Murry Sidlinas. 3. I. Stravinskio "Kareivio istorijos" ir A. Schönbergo "Mėnulio Pjero" atlikimas Filharmonijoje (gruodžio 17 d.). Atlikėjai: "Kareivio istorijos" Birutė Marcinkevičiūtė (skaitovė ir režisierė), kamerinis ansamblis, šokėjai, idėja Algirdo Verbausko; "Mėnulio Pjero" Skaidra Jančaitė (sopranas), kamerinis ansamblis. Dirigentas Robertas Šervenikas.
Audronė Žiūraitytė 1. Be abejonės G. Verdi operos "Rigoletas" pastatymas (LNOBT). 2. IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija. 3. Filharmonijos koncertas "XX amžiaus klasika": Igorio Stravinskio "Kareivio istorijos" ir Arnoldo Schönbergo "Mėnulio Pjero" premjeros Lietuvoje. LiteratūraKaip ir kasmet prieš Šventas Kalėdas, klausiame rašytojų ir kritikų, kokios šiemet išleistos lietuvių autorių knygos labiausiai įsiminė?
Algimantas Baltakis 1. Viktorijos Daujotytės "Raštai ir paraštės". 2. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis". 3. Antano A. Jonyno "Lapkričio atkrytis".
Elena Bukelienė 1. Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus". 2. Romualdo Granausko "Duburys". 3. Antano A. Jonyno "Lapkričio atkrytis". 4. Petro Dirgėlos "Vilties pilnųjų knygos".
Sigitas Geda 1. Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus". 2. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis". 3. Antano A. Jonyno "Lapkričio atkrytis".
Liudvikas Jakimavičius 1. Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus". 2. Valdo Papievio "Vienos vasaros emigrantai". 3. Sigito Gedos "Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis". 4. Knyga apie Nijolę Miliauskaitę "Moteris su lauko gėlėmis". 5. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis". Antanas A. Jonynas 1. Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus". 2. Jurgio Kunčino "Užėjau pas draugą".
3. Raimondo Jonučio "Aušra kambaryje be langų". 4. Gintaro Beresnevičiaus tekstai. 5. Antano Gailiaus verstas Thomo Manno romanas "Juozapas ir jo broliai".
Donaldas Kajokas 1. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis". 2. Kęstučio Navako "Žaidimas gražiais paviršiais". 3. Violetos Šoblinskaitės "Vilkų marti".
Kęstutis Navakas (vertinsiu tik poetų parašytas knygas) 1. Sigito Gedos "Adolėlio kalendoriai". 2. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis". 3. Neringos Abrutytės "Neringos M".
Sigitas Parulskis 1. Undinės Radzevičiūtės "Strekoza". 2. Sigito Gedos "Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis". 3. Knyga apie Nijolę Miliauskaitę "Moteris su lauko gėlėmis".
Jūratė Sprindytė 1. Valdo Papievio "Vienos vasaros emigrantai". 2. Petro Dirgėlos "Vilties pilnųjų knygos". 3. Alvydo Šlepiko "Tylos artėjantis".
Alvydas Šlepikas 1. SigitoParulskio "Trys sekundės dangaus". 2. Sigito Gedos "Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis". 3. Antano A. Jonyno "Lapkričio atkrytis". 4. Herkaus Kunčiaus "Ornamentas". TeatrasĮsimintiniausi (ir ne) spektakliai, kūrėjai, teatro reiškiniai
Indrė Daunytė (eilės tvarka atsitiktinė) Kristiano Smedso "Voicekas" Naujosios dramos akcijoje. Cezario Graužinio "Arabiška naktis" ir cezario grupės aktoriai lietuvių dramaturgijos forume Jaunimo teatre. Eimunto Nekrošiaus "Vyšnių sodas" (ir "keturių komunarių" kelionė į Baltarusiją žiūrėti "Vyšnių sodo"). Mariaus Ivaškevičiaus, Rimo Tumino ir Arvydo Dapšio "Madagaskaras" Mažajame teatre. Jono Vaitkaus ir Pauliaus Budraičio "Venecijos pirklys" Kauno dramoje. Tero Saarinen ir Čeliabinsko šiuolaikinio šokio teatro spektakliai "Naujajame Baltijos šokyje". Teatro kritikų gildijos įsikūrimas.
Valdas Gedgaudas Įsiminė: Eglė Mikulionytė (keletas žvilgsnių J. Vaitkaus "Madam Bovari" ir visa visa Auklė O. Koršunovo "Romeo ir Džuljetoje"). Jūratė Paulėkaitė už veidrodinę OKT "Romeo ir Džuljetos" piceriją ir agorofobišką LNOBT "Rigoleto" laiptų masyvą. Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas už žudančią meilės šviesą, šešėlius ir liepsnojančią aistros prieblandą OKT "Romeo ir Džuljetoje". Laura Sintija Černiauskaitė (kaip reklamos auka, bet ir ne tik Vis vien "Liučė" nučiuožė, nors buvo tų nepasotinamų ir nenusakomų paslydimų). Albertas Vidžiūnas už "liūtaširdišką" kovą su debiutantiškomis pagalvėmis Jaunimo teatre ir Agnius Jankevičius už režisūrinį "deliriumą" "Tundroje" ir "Stepių Karaliuje Lyre". Cezaris Graužinis už neblogai susapnuotą "Dėdulę" Jaunimo teatre. Ingrida Daunoravičiūtė už kovą su šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos malūnais Jaunimo teatre. "Keistuoliai" ir Aidas Giniotis už tai, kad egzistuoja, dirba, buvo, yra Marius Ivaškevičius ir Rimas Tuminas už vienam pavasario pavakariui sugrąžintą juoką "Madagaskare". Jonas Arčikauskas už kostiumus ir plieno paukštį "Varne" (Rusų dramos teatre) ir už tą siūlelę, ir už tą sagelę, kuri vis vien "išlenda", kur jis bedirbtų Visiems žinomi nepaminėti režisieriai. Neįsiminė: Tai, ko nemačiau, nors stengiausi, nors kartais įsimeni ir nematęs, ir netgi nuomonę turi, bet šiais metais ne Nors mačiau E. Nekrošiaus "Metai". Kur ten tas Donelaitis?.. Visiems mažiau žinomi nepaminėti režisieriai.
Vaidas Jauniškis Eimunto Nekrošiaus "Pradžia. K. Donelaitis. Metai" (Meno fortas). Krystianas Lupa. Dea Loher "Klaros santykiai" (Vroclavo tarptautiniame teatro festivalyje). Jonas Vaitkus. Shakespeareo "Venecijos pirklys" (Kauno dramos teatras). Cezaris Graužinis. Rolando Schimmelpfennigo "Arabiška naktis" (cezario grupė). Oskaras Koršunovas. Shakespeareo "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" (OKT). Be "reitingavimo" norėčiau paminėti Naujosios dramos akciją, "Naująjį Baltijos šokį 03" ir paskatinimui nuo klišių švarėjantį Lietuvos rusų dramos teatrą.
Vlada Kalpokaitė Visi OKT "Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džuljetos istorijos" aktoriai, nepaprastai plastiški ir "pakrauti" Arnoldas Jalianiauskas ir Dainius Valutis (Porcija ir Nerisa) Jono Vaitkaus "Venecijos pirklyje" Kauno valstybiniame akademiniame teatre. Šiųmetinė Jūratės Paulėkaitės "šekspyriada" "Romeo ir Džuljeta", "Venecijos pirklys" Kaune, taip pat jos ir Andriaus Jakučionio darbas "Rigolete" LNOB teatre; Medilės Šiaulytytės vėduoklės "Madam Bovari" Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Cezario grupė "Arabiškoje naktyje" ir Šiuolaikinės dramaturgijos forume Jaunimo teatre; ir šiaip gerai, kad jie tokie yra. Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesės esamos ir ypač būsimos; Mariaus Ivaškevičiaus "Madagaskaras" (taip pat esamas ir būsimas). Rūta Oginskaitė Nepamirštami geri įspūdžiai, arba "teatro malonumas", kaip "Teatre" parašė jauna kritikė Šarūnė Trinkūnaitė, šiais metais buvo toks: Dalios Tamulevičiūtės "Bausti negalima pasigailėti" Jaunimo teatre. Eimunto Nekrošiaus Donelaitis jokios klasikos naštos, jokios senovės ir senatvės, tik jaunystės jaudulys. Rimo Tumino ir Mariaus Ivaškevičiaus "Madagaskaras" pagaliau lietuviai juokiasi iš savęs, ir dar taip švelniai, inteligentiškai. Cezario Graužinio "Arabiška naktis" pasitikėjimas aktoryste ir žiūrovais. Oskaro Koršunovo "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" komizmo ir jausmų derinys. Gintaro Varno "Rigoletas" Nacionalinėje operoje. Jūratės Paulėkaitės scenografija. Festivalis "Naujasis Baltijos šokis". Žiūrovų dėmesys spalio mėnesį vykusiam forumui, kurį surengė ASSITEJ Lietuvos skyrius ir Jaunimo teatras. (Negaliu sakyti, kad tai buvo dramaturgijos forumas, nes ten retas tekstas pelno šito žanro vardą. Bet žiūrovų susidomėjimas verčia tikėti, kad jiems įdomu, kas teatrui rašoma šiandien, čia ir dabar, tegu rašoma ir labai neprofesionaliai.) Lauros Sintijos Černiauskaitės dramaturgija aktuali, jaudinanti, profesionali ir neužsigulinti autorės stalčiuje. Tegu jai pasiseka rasti giminingo talento režisierių. Iš svečių šveicarų menininko Peterio Rinderknechto monospektaklis "Portofino baladė" 1-ajame ASSITEJ festivalyje; latvių dramaturgo Laurio Gundaro asmenybė Jaunimo teatro ir ASSITEJ dramaturgijos seminare. Galiu daryti išvadą, kad ASSITEJ Lietuvoje veikia. O Jaunimo teatras vėl tapo vieta, kur smalsu eiti, įdomu būti.
Rasa Paukštytė (eilės tvarka atsitiktinė) Eimunto Nekrošiaus "Metai" (Meno fortas). Eimunto Nekrošiaus "Vyšnių sodas" (Stanislavskio fondas ir Meno fortas). Oskaro Koršunovo "Istabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija"(OKT). Kristiano Smedso "Voicekas" (Naujosios dramos akcijoje). Cezario Graužinio "Arabiška naktis" (cezario grupė).
Daiva Šabasevičienė Įdomiausius ir profesionaliausius spektaklius šiais metais sukūrė vėl tie patys menininkai, kurių pavardės jau visas dešimtmetis sukasi teatro kaleidoskope. "Geriausio" sąmoningai nenoriu išskirti, nes jie visi savaip įdomūs savo skirtingais stiliais ir metodais, gebėjimu provokuoti įdomius aktorinius darbus. Labiausiai nudžiugino nauji teatriniai veidai režisierius Agnius Jankevičius ir dailininkė Medilė Šiaulytytė.
Rasa Vasinauskaitė Reiškiniai: Besikeičiantis, nepaisant visko, Rusų dramos teatras. Drąsiai debiutuojanti jaunoji aktorių ir režisierių karta: cezario grupė, Albertas Vidžiūnas ir Agnius Jankevičius, Rimo Tumino mokiniai. Jaunimo teatro atvirumas debiutams (kad ir ne visada vykusiems). Spektakliai: O. Koršunovo "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija". Valentino Masalskio "Įpročio jėga".
Muzikos akademijos I kurso teatrologai (žiūrėję ne tik premjerinius šių metų spektaklius) E. Nekrošiaus "Makbetas". O. Koršunovo "Oidipas karalius". V. Masalskio "Įpročio jėga". DailėĮsimintiniausi 2003 m. Lietuvos dailės gyvenimo įvykiai (1), asmenybės (2) ir tekstai (3).
Austėja Čepauskaitė 1. "Taip gerai skauda" ir "Mes ateinam" ŠMC; Lucy Gunning, Joosto Conijno ir Dalziel + Scullion parodos "IBID. Projektuose". 2. Marijos Teresės Rožanskaitės parodos. 3. Giedrės Jankevičiūtės "Dailė ir valstybė"; albumas "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien".
Elena Černiauskaitė 1. Vilniaus dailės akademijos 210 metų jubiliejus ir gausybė renginių, parodų jam paminėti. Taip pat metų įvykiu laikau renginį, kurį pavadinčiau "Kaunas tekstilės sostinė" (Vilniui laikas susimąstyti, ar nenukonkuruos jo Laikinoji sostinė kultūriniame gyvenime) vienu metu tame pačiame mieste surengtas gausybę vienai dailės šakai skirtas parodas nelengva užmiršti. Net jei išskirtinio dėmesio verti tik keli darbai.
2. Nepamirštamas Svajonės ir Pauliaus Stanikų darbas Venecijos bienalėje. Ir ne tik todėl, kad šiais metais apie jį daugiausiai kalbų girdėjau pati mačiau ir pamenu kaip vieną įspūdingiausių metų eekspozicijų. Gal dėl to, kad "Fortuni" muziejuje?.. Šiaip ar taip, ne kasdien pasaulyje lietuviai taip sublizga. 3. Labai svarbiu leidiniu man pasirodė Giedrės Jankevičiūtės "Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 19181940".
Renata Dubinskaitė 1. Įvykiai: "24/7 visą parą (Wilno Nueva York)" daugybe prasmių beprecedentinis meninis "tūsas". Jauniausių šiuolaikinių menininkų pasirodymai ir iniciatyvos ("Paralelinėse progresijose 3: ir t.t.", "2 Show" ir kituose projektuose). Kaip niekada pritriukšmavęs lietuvių menininkų dalyvavimas Venecijos bienalėje. 2. Personalinės parodos arba personos: Henri Cartier-Bressonas ir kiti XX a. fotografijos klasikai, kuriais 2003 metai mus pamylėjo. Rosemarie Trockel. Evaldas Jansas, tiek priplušėjęs prie Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tinklalapio. 3. Leidiniai ir publikacijos: Pagaliau išversta Julia Kristeva. Parodos "24/7: visą parą (Wilno Nueva York)" laikraštis. Didžiausia metų polemika ir kryžminės ugnys dėl LDS grafikos apžvalginės parodos vienas nedaugelio atvejų, kai kultūrinė spauda pasirodo esanti tikrai gyva diskusijų erdvė.
Erika Grigoravičienė 1. Nacionalinės galerijos pastato rekonstrucijos konkursas. 2. Stanikai Venecijoje. 3. Jankevičiūtės "Dailė ir valstybė". Giedrė Jankevičiūtė 1. Po rekonstrukcijos atidaryta M.K. Čiurlionio galerija, atitinkanti visus normalaus šiuolaikinio muziejaus standartus. Pirmieji realūs žingsniai, artėjant prie modernaus meno muziejaus Vilniuje kūrimo projektų konkursas ir pirmųjų eksponatų įgijimas. 2. Naujų K. Jaroševaitės, V. Urbanavičiaus darbų pristatymas "Lietuvos aido" galerijoje, Viktoro Liutkaus kuratorinė veikla ir Eglės Bogdanienės vyriškiai iš veltinio. 3. Knygos nuosava monografija, normalus Birutės Pukelevičiūtės "Devinto lapo" leidimas, Rūtos Mikšionienės straipsniai "Kultūros baruose" ir Jolitos Mulevičiūtės pastebėjimai "Tolyn nuo Samuolio" apie šiuolaikines kritikos neistoriškumą "Dailėje".
Laima Kreivytė 1. "Vilnius-Niujorkas", "2 Show" ir Marijos Teresės Rožanskaitės retrospektyva ŠMC. 2. Įsiminė Gabrielės Širkaitės darbų paroda "Akademijos" galerijoje, Lucy Gunning "Arklių užkalbėtojos" "IBID. Projektuose" ir Madame Yevonde amžiaus pradžios spalvotų fotografijų paroda "Būk originalus arba žūk" "Prospekto" galerijoje. 3. Giedrės Jankevičiūtės knyga "Dailė ir valstybė", Erikos Grigoravičienės pranešimas AICA konferencijoje "Hegemonija ir homoseksualumas: kam atstovauja Žaliojo tilto skulptūros" ir pavėlavęs, bet nepasenęs Marshallas McLuhanas ("Kaip suprasti medijas").
Agnė Narušytė 1. Visuotinis susidomėjimas Henri Cartier-Bressonu ir jo "susitikimas" su lietuviškų sekėjų tikrų ir netikrų paroda ŠMC. Vėlesni įvykiai tiesiog nebegalėjo šiam prilygti, net ir neaprėpiamasis Niujorkas. Tiesa, maga paminėti Marijos Teresės Rožanskaitės retrospektyvą ŠMC, labiau "įvykis" nei "personalija". 2. Vytauto Balčyčio fotografiniai haiku ir vokiečių invazija: du montuotojai iš XX a. pradžios Laszlo Moholy-Nagy ir Raoulas Hausmannas bei dabartinis Stefanas Moses, kurį pasaulis žino, o mes ne. Beje, ką tik metų ataskaitą privertė papildyti apgaulingai šiuolaikiška fotografė Madame Yevonde, spalvotai forografavusi XX a. pradžioje. 3. Veikiant keistiems atminties dėsniams, labiausiai įsiminė taip ir neišleistos knygos, aišku, dėl staiga nutraukto privataus finansavimo. Turiu omenyje Aleksandro Ostašenkovo ir Remigijaus Treigio albumus, kurie turėjo būti labai įdomūs, bet, žinoma, ne plačiosioms masėms. Giedrės Jankevičiūtės knyga atrodo įspūdingai, nors dar neturėjau progos paskaityti. Archyviški Antano Sutkaus tarybinių laikų archyvai, ypač tas faktas, kad pagaliau fotografijos albume skiriamas adekvatus dėmesys tekstams.
Birutė Pankūnaitė 1. "Wilno Nueva York", aišku. 2. Rene Gabri išradingas atkaklumas. 3. "Sveikatos gidas" ("Lietuvos rytas"). Komentaras: o kalėdinė "7md" anketa tai ekspertizė, sportas ar kas?
Paulina Eglė Pukytė
Šiemet man ir vėl įsiminė gana asmeniški įvykiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gal ir neatrodo labai reikšmingi, tačiau yra labai simptomiški ir byloja apie reikšmingus mūsų šiandieninės kultūros reiškinius. 1. Pagaliau po ilgo remonto atidarė "Draugystės" viešbutį. Labai laukiau, nes buvau pasiilgusi nuostabiojo apžvalgos balkono šešioliktojo aukšto bare. Ypač vasarą tai buvo viena iš nedaugelio dar likusių senojo stiliaus pramogų: gurkšnoji saulėje ir vėjyje kokteilį arba alų, o miestas kaip ant delno, galima aptarti kaip grybai dygstančius naujosios architektūros šedevrus ir šiaip grožėtis Vilniumi, Vingio parku, debesimis. Kai tik sužinojau, kad jau atidarė, iš karto nuvažiavau. Stiklinis liftas tebėra gerai, teikia vilčių. Pakylu į šešioliktą aukštą balkono nebėra! Yra tik naujas "gražus" interjeras. Tikras smūgis į paširdžius. Draugystės nebeliko. Kodėl?! Lygiai taip pat, kaip prospekte nebeliko Svajonės. O kai toldama nuo išniekintos "Draugystės" vis dėlto dar atsigręžiau o be reikalo, kaip buvo pasakyta Loto žmonai, ryškiai raudonai švietė naujasis viešbučio pavadinimas: "Crowne Plaza". Viešpatie, ką tai reiškia?! "Karvių aikštė"? "Kraujuota vieta"? Kokia čia kalba? Ir kodėl reikia tai rašyti ant paties pastato didžiausiomis raudonomis raidėmis? Ir tada užgriuvo visas naujosios architektūros pavadinimų absurdas: plaza, palace, pizza, forum, cinemas, G-lounge... O geriausias iš visų Forum Palace Terrazza. Žiaurus provincializmas. Sakykite, ką norite užsieno investicijos, privatus kapitalas ir t.t., aš netikiu, kad tam neįmanoma pasipriešinti. Kodėl visi tyli? Kur kalbos komisijos, keliančios triukšmą dėl neteisingos kirčio vietos? Aišku visi, kas reikia, gauna gerus kyšius. 2. Vieno vakarėlio metu buvau iš naujo pristatyta Nacionalinės premijos laureatui, kuris dar prieš 12 metų lankėsi mano parodos atidaryme. Klausia manęs, ką veikiu gyvenime. "Rašau tekstus į internetą." "Ir įdomiai rašai?" "Žmonės sako, kad įdomiai." "Aš irgi rašinėju, bet dabar niekam niekas neįdomu. Ir apie ką gi rašai?" "Iš savo patirties." "Na, kokia gi PAS MERGAITĘ gali būti patirtis?" Tai štai, šiemet "mergaičių" ir vėl nėra naujai premijuotųjų sąraše. O ir tie laureatai, ir kiti "darantys sprendimus" savo požiūriu nelabai skiriasi nuo Azerbaidžano mafijos atstovo, kuris Londono teisme bandė įrodyti savo nekaltumą ir ponams prisiekusiesiems tarėjams pareiškė: "Moterys stalo puošmena", net nesuvokdamas, kad civilizuotoje šalyje tokiu posakiu gerokai pagilino sau nuosprendžio duobę. Lietuva, deja, vis dar arčiau Azerbaidžano negu Europos.
Ramutė Rachlevičiūtė 1. Pauliaus ir Svajonės Stanikų dalyvavimas Venecijos bienalėje. Antano Samuolio paroda ir šurmulys aplink ją, meninės visuomenės atstovų reakcijos. H. Cartier-Bressono paroda ŠMC. "Keistos", "nesuprantamos" Nacionalinės ir Vyriausybės premijos menininkams. 2. 2003-ieji skulptūros metai, taigi (abėcėlės tvarka): Ksenija Jeroševaitė; Antanas Šnaras; Vladas Urbanavičius. Ir Marijos Teresės Rožanskaitės perosnalinė paroda bei tekstilininkės Laimos Oržekauskienės kūrinys, apdovanotas pirmąja premija tarptautinėje tekstilės parodoje "Geroji ir išvirkščioji pusė". 3. Albumas "Išeivijos dailė". G. Jankevičiūtės "Dailė ir valstybė". Albumas "Antanas Mončys".
Eglė Rakauskaitė 1. Nacionalinės dailės galerijos rekonstravimo projektų konkursas. 2. Nenutrūkstantis Lietuvos dalyvavimas Venecijos bienalėje. 3. Leonidas Donskis ir TV laida "Be pykčio". 4. Kęstutis Kuizinas ir Raimondas Malašauskas, projektas "Vilnius-NuevaYork". 5. Po dešimties metų pertraukos Lietuvos dailės muziejaus kolekcijos papildymas šiuolaikinio meno kūriniais.
Skaidra Trilupaitytė 1. "Wilno Nueva York". Seminaras "Lytis ir kinas". Lubytė ("Upė"). 2. Donskis laidoje "Be pykčio"; Marijos Teresės Rožanskaitės parodos; Vita Zaman "Stiliaus" žurnaluose. 3. Jankevičiūtės "Dailė ir valstybė"; "Tvarkos centras" (mėlyna knyga); žurnaliukas "K".
Skirmantas Valiulis (fotografija) 1. Antano Sutkaus paroda "Kasdienybės archyvai". 2. Alfonso Budvyčio paroda metų pradžioje ir mirtis metų pabaigoje. 3. H. Cartier-Bressono fotoparoda. 4. Rekordiniai metų apdovanojimai fotografams A. Sutkui, A. Aleksandravičiui, V. Dichavičiui, S. Žvirgždui, V. Ilčiukui.
5. Vilniaus fotoklubo veikla ir jaunųjų leidinys "Pop reality". KinasKino kritikų paprašėme išvardyti penkis labiausiai įsiminusius filmus.
Nijolė Andrijauskienė 1. "Dogvilis" ("Dogville", rež. Lars von Trier, Danija, Švedija, Vokietija, 2003). 2. "Vilburas nori nusižudyti" ("Wilbur begar selvmord", rež. Lone Scherfig, Danija, D. Britanija, 2003). 3. "Pianistas" ("Pianist", rež. Roman Polanski, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, 2002). 4. "Sekretorė" ("Secretary", rež. Steven Shainberg, JAV, 2003). 5. "Matrica" ("Matrix", rež. Andy ir Larry Wachowski, JAV).
Rūta Birštonaitė 1. "Čechovo motyvai" ("Čechovskije motivy", rež. Kira Muratova, Ukraina, Rusija, 2002). 2. "Pirmadienio rytas" ("Lundi matin", rež. Otaras Joselianis, Prancūzija, 2002). 3. "Tyliau!" ("Tiše!", rež. Viktoras Kosakovskis, Rusija, 2002). 4. "Adaptacija" ("Adaptation", rež. Spike Jonze, JAV, 2002). 5. "Dangus, lėktuvas, mergina" ("Nebo. Samoliot. Devuška", rež. Vera Storoževa, Rusija, 2002).
Neringa Kažukauskaitė 1. "Dogvilis". 2. Ermanno Olmi retrospektyva. 3. "Nužudyti Bilą" ("Kill Bill", rež. Quentin Tarantino, JAV, 2003). 4. "Šviesi ateitis" ("Akarui Mirai", rež. Kiyoshi Kurosawa, Japonija, 2003). 5. "Atodūsis" ("Le Souffle", rež. Damien Odoul, Prancūzija, 2001).
Laima Kreivytė 1. "Valandos" ("The Hours", rež. Stephen Daldry, JAV, 2002). 2. "Vilburas nori nusižudyti". 3. "25-a valanda" ("25th Hour", rež. Spike Lee, JAV, 2002). 4. "Bevardis" ("The Hero", rež. Zhang Yimou, Kinija, Honkongas, 2002). 5. "Baseinas" ("Swimming Pool", rež. Franēois Ozon, Prancūzija, D. Britanija, 2003).
Simonas Ližė 1. "Lara Kroft: gyvybės lopšys" ("Lara Croft Tomb Raider: The Cradle of Life", rež. Jan de Bont, JAV, 2003). 2. "Griausmingi Čarlio angelai" ("Charlies Angels: Full Throttle", rež. McG, JAV, 2003). 3. "Terminatorė 3" ("Terminator 3: Rise of the Machins", rež. Jonathan Mostow, JAV, 2003). 4. "Matrica. Revoliucijos" ("The Matrix Revoliutions", rež. Andy ir Larry Wachowski, JAV, 2003). 5. "Joniukas ir Grytutė" (rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2003).
Saulius Macaitis 1. Larso von Triero "Dogvilis" kaip estetinis unikumas ir kaip negailestingas daugelio tebepuoselėjamų iliuzijų sklaidytojas. 2. Spikeo Lee "25-a valanda" deja, nenorėta pastebėti nei Berlyno festivalyje, nei Lietuvoje. 3. Danės Lone Scherfig "Vilburas nori nusižudyti", įrodęs, kad amžinai žaisti "Dogmos" žaidimą irgi ne išeitis, kad paradoksai gali iškilti ir iš sodrių tradicinių formų. 4. Turkų "Vienišius" (rež. Nuri Bilge Ceylanas), skaidrus ir minoriškas, verčiąs apgailestauti, kad Lietuvos platintojai, 2003 metais vėl ignoravę Aziją, grįžo į tiesų kelią. Visi filmai beprotiškai nelinksmi, tad penktuoju įvardysiu dokumentinę, bet vaidybinį psichologinį žanrą primenančią japonų "Svajonių trauktinę" (rež. Li Ying, Berlyno kino festivalis), paliekančią šiltą jausmą, šypsnį bei tikėjimą: gali sutarti ir kitataučiai (senutė žmona kinė, vyras japonas), galima nepasiduoti mirksnio idėjoms, o išsaugoti amžių tradicijas, kaip tą samanės receptą. Nors tai ir ne svarbiausia, į gyvenimo pabaigą tave, žiūrėk, dar ir pastebės: moterį apdovanos medaliu, o vyrą, kad nesijaustų nuskriaustas, "nusipelniusio degustuotojo" diplomu. Viskas paprasta, o taip miela...
Rasa Paukštytė 1. "25-a valanda". 2. "Dogvilis". 3. "Nužudyti Bilą". 4. "Vilburas nori nusižudyti". 5. "Juodojo Tigro ašaros" ("Fa talai jone", rež. Visit Sasanatieng, Tailandas, 1999). Dar "Edis" ("Edi", rež. Piotr Trzaskalski, Lenkija, 2002).
Živilė Pipinytė 1. "25-a valanda". 2. "Dogvilis". 3. "Valandos". 4. "Edis". 5. "Nužudyti Bilą". Skirmantas Valiulis 1. "Edis". 2. I Tarptautinis animacinių filmų festivalis Vilniuje. 3. "Dogvilis" ir Skandinavijos filmų festivalis. 4. "Seksas yra komedija" ("Sex Is Comedy", rež. Catherine Breillat, Prancūzija, 2001). 5. "Lengvai ir saldžiai" (Ignas Miškinis, Lietuva, 2003).
Linas Vildžiūnas 1. "Dogvilis". 2. "Edis". 3. "Niujorko gaujos" ("The Gangs of New York", rež. Martin Scorsese, JAV, 2002).
Jūratė Visockaitė 1. "Dogvilis". 2. LTV2 ciklas "Retrospektyva". Redaktorė Valentina Paukštelytė. |
