Naujos operos Kalėdų Senio maiše

Sniegas už lango iš lėto mintis nusivilioja į I. Bergmano "Fani ir Aleksandro" pasaulį. Atminty išnyra ir teatro scenos iš filmo. Kalėdos ir teatras?.. Visada kartu, ir ne tik prisiminimuose. Kaip ir kartu su abiem – žodžiais sunkiai nusakomo stebuklo laukimas. Laukimas kažko, kas keičia ar kiekvienąkart nepakartojamus daro anuodu, kas naujina tradiciją.

Vieni laukia vis to paties, bet ir kaskart naujo Kalėdų Senio teatro, kiti – dovanų, treti – tiesiog jo teikiamos stebuklo vilties. Sakysit, stebuklų nebūna? Galbūt. Bet seniai tikrai yra, ir dovanas jie nešioja. Tiesa, kartais už jas tenka mokėti, bet kita vertus, ar dar yra kas nors, kas nekainuotų? "Telekomo" pokalbiai nieko nekainuoja, – skelbia TV reklama ir ragina visas šventes praleisti įsikibus į telefono ragelį…

Tačiau melomanai, o ypač operos gerbėjai, šiemet iš Senio tikisi kur kas pikantiškesnių dovanų. Jomis susigundžiusių – oi daug! Matyt, muzikinio Kalėdų Senio maišo reklaminė kampanija bus gerai suveikusi. Dar gerokai prieš Kalėdų bumą užsukus į Nacionalinio operos ir baleto teatro internetinę svetainę, jau galima buvo skelbti verdiktą "Naujieji metai – parduota!". Ir "sulaužyta" tradicija rinkai nė motais. Anksčiau veržtasi senuosius metus Operos teatre palydėti su "Traviata", šiemet palydoms išgraibstyta "Linksmoji našlė".

"Traviata" šiemet atgijo kitur. Kelerius metus savo operos teatro idėją entuziastingai puoselėjusi kompozitorė Audronė Žigaitytė pirmajam šio teatro pasirodymui pasirinko būtent šią, profesionaliosios Lietuvos operos talismanu tituluojamą operą. "Traviatos" scenos (režisierė Aurelija Čeredejevaitė, dailininkas Arvydas Nekrošius, meno vadovė A. Žigaitytė) taps Lėlių operos teatro "Primadona" debiutu, o įvyks jis Lietuvos muzikų sąjungos kartu su Mokslininkų rūmais gruodžio 31 d. 22 val. rengiamoje "Traviatos" puotoje Verkių rūmuose.

Beje, puotos programoje – ne tik "Primadonos" teatro premjera, bet ir knygos bei CD albumo "G. Verdi "Traviatos" istorija Lietuvoje" pristatymas, kuriame turėtų dalyvauti Virgilijus Noreika (Alfredas), Julija Stupnianek (Violeta), Vytautas Juozapaitis (Žermonas), dirigentas Saulius Sondeckis ir garso režisierius Giedrius Litvinas. Puotoje kaip puotoje – viliojama ir vaišėmis, laužais, fejerverkais, pasivažinėjimu žirgais kinkytomis karietomis po Verkių parką, šokiais bei kitokiais romantiškais nuotykiais (renginio organizatorė Aldona Daučiūnienė).

"Nusidėvėjusio" "Traviatos" pastatymo prieš porą metų atsisakęs Operos teatras prie naujametės šio spektaklio tradicijos kol kas negrįžta. Pernai buvo surengtas Naujametis koncertas, o šiemet pasirinkta Franzo Lehįro operetės "Linksmoji našlė" ("Die lustige Witwe") premjera. Tarptautinis šios operetės populiarumas ir komercinė sėkmė iš anksto leido numanyti, kad Naujiesiems metams toks pasirinkimas – neblogas metų talismanas. O žinant statytojus – dirigentas Jonas Aleksa, režisierė ir choreografė Monika Wiesler (Austrija), dailininkas Eldoras Renteris (Estija) – galima spėti, kad jis prilygs gražiai nušlifuotam brangakmeniui.

Pasak jau antrą kartą su M. Wiesler dirbančio J. Aleksos, operetė surežisuota taip, kad viskas vyksta labai gyvai, smagiai, judriai, nešykštint smagių posakių (libretą į lietuvių kalbą išvertė Ramutė Skučaitė), žaismingų improvizacijų, įpinant ir aktualijų. Į operetės žanrą nelabai įjunkusiems Nacionalinio operos ir baleto teatro artistams teko pamiršti "Toską" ir dainuoti Leharą bei paklusti reikliai, bet išmoningai ir šmaikščiai režisierei.

Pasak M. Wiesler, visa šios operetės sėkmė glūdi muzikoje, tačiau žiūrovui reikia pasiūlyti gerokai daugiau – reikia ir kostiumų, ir scenografijos, ir emocijų, ir trupučio erotikos bei kitų dalykų, o svarbiausia – paprastumo, aiškumo ir nuoširdumo. Senamadiška? "Tačiau ar ne tas "senamadiškumas" labiausiai operetėje ir žavi?" – klausia režisierė.

Režisierė tikino, kad šiame spektaklyje nepažinsime nei savo choro, nei solistų (pagrindinius vaidmenis ruošia Laima Jonutytė, Inesa Linaburgytė, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Vytautas Bakula, Sigitas Dirsė, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė, Audrius Rubežius, Edmundas Seilius ir kt.). Žadama daug gyvybės, lankstumo, operetiško artistiškumo.

Nors originalioje "Linksmosios našlės" versijoje nėra daug baleto, choreografiją gerai išmananti M. Wiesler statydama spektaklį laikėsi nuomonės, kad baletas operetėje – kaip cukraus pudra ant pyrago, ir vylėsi, kad tos pudros nebus padauginusi. O išvardydama nuostatas, kuriomis vadovaujasi režisieriai statydami operetes, akcentavo pati pasirenkanti tokią: "visą save atiduodu operetei, bet pasilieku teisę mirktelėti akimi (t.y. nepriimu visko už gryną pinigą)".

Žiūrovams paliekama teisė vertinti, ir – nepamiršti nuoširdžių emocijų. Kaip šmaikštaudamas pastebėjo J. Aleksa, programėlėje galėtų būti parašyta: "Juoktis galima".

Tebūnie tai kartu su Kalėdų dovanomis ir teatru vėl besižiebianti viltis, kad ateinantys metai leis šypsotis, juoktis ir džiaugtis. Tegu ir senamadiškai, kaip operetėje, bet nuoširdžiai: linksmų ir laimingų Naujųjų!