Pasmerkti masiniams rymojimams

"Žmogus Mėnulyje"

Šventinės televizijų programos dažniausiai skirtos geram virškinimui. Kalėdos vis labiau darosi milžiniškomis vartojimo šventėmis, kurios kasmet prasideda vis anksčiau. Todėl nėra ko stebėtis, kad kasmet per šventes ant mūsų užgriūva ir masinės amerikietiškos kultūros, kurios filosofija – taip pat vartojimas, lavina. Tiesiog televizijų filmų planuotojai vadovaujasi pirmo laipsnio asociacijomis: "Vienas namuose", "Betovenas", Jimas Carrey, Bruce’as Willisas ir t.t. visada žada juoką ir yra lengvai atpažįstami. Europos masinė kultūra, deja, jiems menkiau pažįstama, nors, pavyzdžiui, man ji priimtinesnė, nes ne tokia "gobali". Tačiau, kita vertus, ji ne taip masiškai žinoma. Žiūrovas, kaip ir klientas, visada teisus, todėl niekas nenori rizikuoti. Atvirai sakant, geriau jau kvailas filmas, nei ta lietuviškos estrados gausybė, kurią žada misiją vykdanti LTV. Tačiau ir apie amerikietišką masinę kultūrą, pasirodo, žinome ne viską. Vieną įdomų jos puslapį atskleis Milošas Formanas 1999 m. filme "Žmogus Mėnulyje" (LNK, 2 d. 20.50). Filmo herojus – kultinė amerikiečių masinės kultūros figūra Andy Kaufmanas (1949–1984). Jis buvo vadinamas novatoriškiausiu ir paslaptingiausiu savo laikų komiku. Jo sugebėjimas manipuliuoti auditorija, sukelti jos juoką ir išspausti ašaras jau tapo legenda. Net jo artimiausi draugai ne visada atskirdavo, kas jo pasakojimuose yra tiesa, o kas – melas. Vienas kritikas Kaufmaną apibūdino taip: "Tai nihilistiškas elfas, dzen partizanas, dadaistas komediantas ir pirmasis tikras atlikėjas", nors esą Kaufmanas mieliau mėgdavo būti apibūdinamas kaip paprastas "šokio ir dainos žmogus". Kaufmanas mirė būdamas trisdešimt penkerių nuo retos vėžio formos, tačiau jo dvasia gyva ir Robino Williamso, ir daugelio kitų aktorių kūryboje.

Manau, kad Milošą Formaną jis sudomino pirmiausia kaip specifiškos amerikietiškosios savimonės, kultūros ir amerikietiško likimo dalis. "Žmogus Mėnulyje" man neatsiejamas nuo kito Formano filmo – "Visuomenė prieš Larry Flintą". Abiejuose filmuose, pasirinkdamas specifiškus, savaip amerikietišką mentalitetą simbolizuojančius personažus, režisierius tyrinėja ir juos į aukštumas iškėlusią visuomenę. Nesakyčiau, kad išvados būtų labai optimistiškos, tačiau abiejų personažų likimai greičiau įkvepia elgtis nekonvencionaliai.

Pagrindinį vaidmenį filme kuria Jimas Carrey, kurio ir šią savaitę bus gausu visose televizijose. Skirtumas tas, kad pakliuvęs į rankas geram režisieriui (taip buvo ir Peterio Weiro "Trumeno šou" atveju), save įsimylėjęs pamaiva sugeba tapti tikrai geru aktoriumi ir psichologiškai tiksliai atskleisti Kaufmano dramą. Filme taip pat pamatysime Danny DeVito (beje, Kaufmano draugą), Courtney Love, Paulą Giamatti.

Kadangi per šventes nuo Amerikos ir Holivudo pasislėpti neįmanoma, LNK (26 d. 0.45) siūlo dar vieną eksperimentą. Tai kartais popkultūros Čechovu vadinamo Kevino Smitho (Lietuvoje rodytas žavus jo filmas "Ieškant Emi") 2001 m. filmas "Džėjus ir Tylenis Bobas puola". Naivuolius filmo herojus vaidina pats režisierius ir Jasonas Mewesas. Pagrindinis jų organas yra ne krūtinėje, o šiek tiek žemiau. Panaši ir jų veiklos prasmė. Filmo centre atsiduria įvairūs juokeliai apie oro gadinimą ir panašią veiklą. Tačiau postmodernistinio kino laikais to nepakanka. Todėl režisierius prigrūda į filmą savų ir svetimų filmų aliuzijų. Filmas tampa savotišku įžymybių vakarėliu, lietuviškai tariant, "tusovke". Pamatysime save parodijuojantį Beną Afflecką, šiemetinį Kanų nugalėtoją režisierių Gusą Van Santą ir daugybę kitų įžymybių. Bus įdomu Holivudo "tusovkę" palyginti su lietuvių televizijų "žiburėliais" ir jų "žvaigždėmis", kurios visos kaip viena lygiuojasi į amerikietišką popkultūrą.

LTV pradėtą daugiausia Holivude pasiekusio lietuvio Roberto Zemeckio filmų rodymą ("Forestas Gampas", "Prarastasis") pratęs kiti kanalai. LNK (27 d. 23.55) parodys jo debiutinį filmą "Pavažinėtos mašinos" (1980), o TV3 (sausio 1 d. 22.05) – 1992 m. sukurtą juostą "Mirtis jai tinka". Tai amžinosios jaunystės kulto satyra. Dvi filmo herojės nusprendžia pasinaudoti magišku jaunystės eleksyru, tačiau nenumato gana netikėtų padarinių. Filme pamatysime Goldie Hawn, Meryl Streep, Bruce’ą Willisą. Ypač jį rekomenduočiau anemiškiems, bet meistriškai garsių firmų vardus darkantiems "Kristianos" konsultantams, kurie per LNK pristatinėja savuosius amžinos jaunystės produktus. Apskritai šis absurdiškas "reklamų" ciklas nusipelno specialaus pažymėjimo, nebent jis būtų skirtas Zemeckio filmo herojėms.

Holivudas jau girgžda tarp dantų, bet nuo jo niekur nepasislėpsi. Tad teks tiesiog atsipalaiduoti ir pasistengti pajusti malonumą. Davido Kellogo filmas "Inspektorius Gadžetas" (TV3,26 d. 15.10) – taip pat savotiškas eksperimentas, mat filmo pagrindas – populiarus animacinis serialas. Pagrindinį filmo herojų Džoną Brauną (Matthew Broderick) išgelbsti eksperimentinė operacija. Į jį implantuojama 14 tūkstančių įvairiausių įrengimų, todėl jis gali absoliučiai viską: skraidyti, priiminėti siunčiamus signalus, šuoliuoti ant specialių padų ir t.t.

Filmo herojus man primena vieną lietuvių politiką, kuris po visą Lietuvą gainiojasi savo įsivaizduojamus priešus taip intensyviai, tarsi jame būtų daugiau nei keturiolika tūkstančių elektrodų ir jį valdytų nematoma ranka. Todėl ateinančiais metais linkiu, kad ponai gadžetai (kad ir kokie kilnūs būtų jų tikslai, kad ir kokią šviesią ateitį jie žadėtų) netaptų realybe. Guodžia tik tai, kad kiekviena pasaka kada nors baigiasi. Masinė populistinė – taip pat.

Jūsų – Jonas Ūbis