Kalėdos su Bruegeliu, krečiančiu sniegą nuo medžio

Pieter Bruegel. "Žiemos peizažas". 1565 m.

Don‘t use the telephone. People are never ready to answer it. Use poetry.*
Jack Kerouac

Gruodžio pradžioje gavau elektroninį laišką nuo SenisŠ[email protected], nuoširdžiausiai atsakinėjau į pateiktus klausimus, be abejo, tai buvo duomenų rinkimas dovanų institucijos tema, bet, po velnių, vietoj kokio nors netikėto palinkėjimo gavau statistikos pasaulio išvadas apie tokius kaip aš naivuolius (kokių dovanų visi tikisi, kas ką dovanoja, kas kuo tiki).

Tokio nejautrumo mano nervai neišlaikė, ir internetu užsisakiau kačių dainuojamą jingle bells čiastušką (kompaktinę plokštelę).

Užsikloju kelius žaliu paltu, kuris visai neprimena vasaros, pro langą matau veidrodinį savo namo kloną, apsuptą sidabrinių medžių, siūbuojančių nejudriu senoviniu ritmu, kvepiančiu praeitimi, ir realiai ten įžiūriu Bruegelio paveikslo gabalą, į kurį įslenku pasimėgauti. Menas netobulėja istorine prasme, jis tik dauginasi toliau, kaip grybeliai ant kelmų. Kitas toks senovinis paveiksliukas matomas nuo Neries pakrantės į nuncijaus rūmų pusę visais metų laikais. Ir galiausiai juk tik Kalėdos ištrina menus iš mūsų vartojimo lauko, išlaisvina toms dviem savaitėms. Visur aplink tuo metu karaliauja apipavidalinti vaizdeliai: vitrinos, reklamos, nuolaidos, miesto puošyba. Apipavidalintos erdvės niekuo neįpareigoja, tik praneša, kas kur mūsų laukia.

Kai per langą Breigelio vertas vaizdelis užkloja sąmonę ir retas gruodžio gruodas kas rytą melagingai gąsdina sunkiųjų kailinių nešiojimu ant pavargusių kūnų, kai retėja posėdžiai, bet sunkėja sprendimai, kai norisi tik kukuot įlindus į patalus it olą, iš kurios tik vienas tv pultas, "kūno pratęsimas", sieja mane su pasauliu, kai Kalėdų bobutės turguje dar vis stypso tarp savo pardavinėjamų krienų, sūdytų petražolių, marinuotų grybų, aviečių uogienės stiklainių, nenusakomų užpilų, džiovintų žolelių nuo viso pasaulio ligų, tarsi hofmaniškų pasakų veikėjos jos pamažu užkariauja visą erdvę, ir tik po to, kai viso to atsikratys, senoviškai ramiu žingsniu miestą aplankys šventės. Miesteliuose išdidžios ir vienišos močiutės, tūnančios nuosavuose trūnyjančiuose namuose, ištisos našlių gatvės, moterų armijos, išlaikančios "Telekomą" ir palaikančios radijo reitingus, su kasdieniais rūpesčiais apie tai, kas ką padegė, apvogė, nužudė ir apgavo, budi tam, kad visada žinotų, ką jų vaikai ir anūkai, gyvenantys už 300 km, valgo pietums, kiek tai kainuoja ir kad tai nesuprantama.

Plastmasiniai mano langai irgi tarsi pasiruošę Kalėdoms, jie laukia jų ištisus metus, baltieji rėmai, kaip ir Baltieji rūmai, laukia sniego, nes tik per stiklą aukštai aukštai aštuntame aukšte matau didelį dangaus lopą, kuris neprimena nei žvaigždžių karų, nei vartų į kitą pasaulį, tai tik malonūs judantys patalai, turbūt vandens lova, besispjaudanti lietumi. Per vėlai sužinojau, kad jų spalvą irgi galima pasirinkti; tada mano langai būtų buvę geltoni, ir skaudžiai ryškus rėmas, ironiška anga, iškirsta į pasaulį, išlaikytų atstumą, be kurio niekas neatsiranda ir kuris padeda niekad nepatikėti buvimo tikrumu ir nesusilieti su dangaus ar turgaus spalvomis, o kas rytą, netgi Kalėdų rytą, išplėšti save iš anonimiško pasaulio jūros vėl ir vėl. Niekad nebuvau žiemą prie jūros ir jei sugebėsiu ten nukakti sutikti Naujųjų (oooooo pritaria salė), vadinasi, nusipelniau gyventi geriau.

Žvaigždės reikalingos retai. Kartais – kad neatsitrenktų į žemę, kartais kad padovanotų autografą, kartais kad Joniukui ir Grytutei pasakoje kelią nušviestų. Štai patarimai ieškantiems dovanų, pavogti iš vieno žurnalo. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siūlo skirtingas dovanas. Avino ženklo vyrams tiks suvenyriniai ginklai. Ištekėjusi moteris bus patenkinta padovanota buitine technika. O vienišos Avelės apsidžiaugs gavusios papuošalų ar abonementą į sporto klubą. Jaučiai pasižymi puikiu skoniu, todėl apsidžiaugs bet kokiu daiktu, papildysiančiu jų garderobą. Dvyniai apsidžiaugs gavę kūno priežiūrai skirtų kosmetikos priemonių. Vėžio ženklo atstovai labai domisi įvairiausiomis namų aplinkos kūrimo teorijomis, todėl jiems patiks interjero albumai ir knygos apie feng shui. Liksite nesuprasti liūtų, jei dovana bus be širdies šilumos. Mergelė tikrai atsakys į klausimą, ką norėtų gauti, ir net atsižvelgs į jūsų finansines galimybes. Dovanokite Svarstyklėms šviestuvus, užuolaidas, vazas, kondicionierių ar šildytuvą. Šio ženklo žmonės bene vieninteliai tikrai nuoširdžiai apsidžiaugs gavę dovanų prespapjė. Skorpionui, jei galite, padovanokite kelionę į Rytų šalį – dėkingumui nebus ribų. Kitaip nei Skorpionui, Šauliui labiau tinka pažintinės ekskursijos po Europos sostines. Pragmatiškiems ir labai atkakliai savojo tikslo siekiantiems Ožiaragiams tiks įvairiausi žodynai ir enciklopedijos. Vandenio ženklo žmonėms parinkti dovaną nesudėtinga, tereikia žinoti jų pomėgius. O jei nežinote, dovanokite tai, kas galėtų tapti pirmuoju kolekcijos egzemplioriumi – porceliano figūrėlę ar retesnę monetą. Žuvys bus patenkintos gavusios mėgstamo autoriaus knygą. (O dabar, jei mėgstate puzzle, sukeiskite ženklus, kaip norite, ir visi variantai bus teisingi.)

Porą metų sugebėjau iš miesto nevykti į Vėlines, nes visų gėlių ir dėmesio reikalauju čia ir dabar, kol aš gyva ir man skauda. Gėlių gaunu tik darbo reikalais – toks jau darbas. Triskart per metus. Į Kalėdas vykti teks. Visą savaitę motinai šnabždu į ausį, kad labai bijau vagystės ir ypač šiuo metu. Taip ir yra, bijau, nemeluoju, bet vis tiek skamba kaip atmazas. Susiradau vizitinę kortelę firmos, užsiimančios spynų keitimu, ir pasiimu ją į kelionę. Taip ir yra – pusę gyvenimo su tėvais važinėji, pusę – su savo šeima (derinantis prie sutuoktinio tėvų), o laiko pasirinkti taip ir neduota. Tikrai stebuklinga ir privaloma šventė. Nuo Kalėdų taip lengvai nenusiplausi – nes ne tik negalima būti ramiai vienai Kūčių vakarą, bet reikės nulėkti į kitą Lietuvos kraštą. Visos šventės yra vežėjų rojus. Vadybininkų rojus. Muzikantų rojus (visi bilietai į visus šventinius koncertus parduoti)

Psichologai seniai pastebėjo, kad didžiosios šventės labai nekaip veikia vienišus žmones, o baisiausia, kad vienišių gausėja. Ankstesnį klausimą "Kur?" keičia "Su kuo?".

Yra ir kitos baimės. Baimė įsipareigoti (kiek merginų buvai pristatęs savo tėvams? Nė vienos. Tavęs irgi nepristatysiu). Baimė susiburti. Kad tik netaptume kažkokia nesusišnekančia kompanija. Visi vieno kraujo. Visi svetimi. Negailestingai trumpas laikas susiderinti tonacijas, pasitikrinti balso stygų įtempimą, kūno ištvermę, giminių gimtadienius, atminties talpą, vaikystės vasarų gatves, mirusių žmonių galeriją ir nuolat tvyroti liūdesy, nuolat jaustis kaltam, kad gyveni mieste "kur viską turit". Baimė nepasiilsėti. O bute vis dar kas nors nesutvarkyta, rėkia visi kampai (o kada prieisi prie manęs) ir kompai (mano antivirusas baigiasi ir rašalas alio alio) bei patalų erkutės (išdulkink mane).

Jei vasario keturioliktą mirė meilė, tai gal per Kalėdas mirė jūsų charizmatiškasis senelis, kurio nematėte ir kurio viena akis buvo žalia, kita mėlyna? Ir kiekvieną šventę jums bus 60 kartų priminta, kad pasimelstume už juos, nes mirusieji mus globoja. Nežinau. Norėčiau visas man priklausančias gėles ir sakinius gauti iki mirties, visus žodžius išgirst dabar, kad mano sielai nereikėtų klaidžioti ir skraidyti virš gedinčiųjų burnų, klausantis nuostabių atsiliepimų.

Nekenčiu Kalėdų, nes nekenčiu savęs tą ramų stebuklingą rytą, kai šalta keltis iš lovos ir būti gerąja savimi. Nes Kalėdos yra tada, kai slapstęsis, dirbęs, užsidaręs, išsikoliojęs, pavargęs sulauki akimirkos, kai kažkokia nuojauta trenkia į smegenis ir kalėdinis miesto šurmulys įjungia tavo kūno receptorius į šventės ekstazę, net jei tai būtų tik penkios sekundės, kol atsiveria būtis ir kol netrenkia buitinis žaibas.

O žaibo iškrovos nuolat lydi viso pasaulio moteris, kurios ruošia šventinius ir kasdienius patiekalus. Kalakutas yra Kalėdų stalo puošmena. Keptas kalakutas puošia Kalėdų stalą daugelyje šalių. Šis skanus, prabangus ir sveikas patiekalas populiarėja ir pas mus. Priešingai nei mano daugelis, paukščio nereikia marinuoti savaitę, o ir pats kepsnys paruošiamas nesudėtingai. Užtat puikios kulinarės šlovė – garantuota. Gal verta pabandyti? Dirbkit. Ir per šventes. Keptas šeimininkių šventinis kalakutas. Traški druskos, pipirų ir citrinos plutelė, burnoje tirpstantis įdaras, nuostabus bruknių ir portveino padažas. Iškepusios paukštį, leiskite jam šiek tiek pastovėti – bus lengviau pjaustyti. O jei esate auksinės širdies – leiskite kalakutui ne tik pastovėti, bet ir paskraidyti. Antis irgi paukštis. Antis dainuoja: Kai šventos giesmės angelų / Skambėjo mums tą rytą / Aš pasakiau – tave myliu / Bet išeinu pas kitą / Taip aš sutikau Naujus metus...

Norėjau rytinės kavos su tavim tavo lovoje, norėjau asmeninės, o ne kalendorinės šventės, norėjau rasti pirmus žilus plaukus tavo galvoje, norėjau tavęs ant sniego

Sakoma, kad kitais metais būtų geras oras, reikia nukrėsti nuo medžių sniegą. Lauke +10.

Ieškau sniego, o Bruegelis tyliai kikena jį nupurtęs.

_____________________________

* Neskambink telefonu. Žmonės nepasiruošę atsiliepti. Pasikliauk poezija.