Reminiscencijų vakaras "Neringoje"

Viačeslavas Ganelinas

Ketvirtadienio vakarą "Neringos" kavinė buvo sausakimša. Ją užtvindė ne alkani piliečiai, o spontaniškos kūrybos ir rafinuotos muzikos ištroškę džiazo gurmanai. Juolab kūrėjai neeiliniai: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, būgnininkas Arkadijus Gotesmanas ir legendinis džiazo muzikas - pianistas, klavišininkas bei kompozitorius Viačeslavas Ganelinas. Pagarsėjęs stambios formos kompozicijomis (tarp kurių - ir kultinė "Velnio nuotaka"), pasaulinę šlovę pelniusiu G-T-Č trio, solo projektais ir netikėtomis kūrybinėmis sąjungomis, V. Ganelinas nebe pirmą sykį groja su šiais muzikantais. Trio, taikliai pasivadinęs "Aljansu", gyvuoja nuo 1993 metų. Tiesa, toks kūrybinės sąjungos gyvavimas, ko gero, įmanomas tik džiaze - nuo 1987-ųjų Izraelyje gyvenantis V. Ganelinas tik retsykiais susitinka su šiais kūrybiniais partneriais, ir paprastai tik scenoje. Štai nuo pastarojo "Trio Alliance" susitikimo praėjo penkeri metai. Tačiau šie meistrai repeticijų nepasigenda: "Aš jau seniai nenoriu repetuoti su niekuo, - tvirtina V. Ganelinas. - Man įdomu, ką aš galiu padaryti, kai nesu pasiruošęs, kaip suksiuosi toje situacijoje."

Gal dėl ilgo nesimatymo pirmoji vakaro dalis buvo kiek įtempta: ilgokoje ekspozicijoje pristatomos trijų partnerių muzikinės linijos - pokalbių temos - polifoniškai pynėsi į gana sunkų, niūroką muzikinį audinį, tik retkarčiais praskaidrinamą žanrinio vaizdelio, pulsuojančio polkos ritmu, lengvu svingeliu ar mainstream dvasios džiazo balade. Regis, penkerius metus drauge negroję muzikantai stengėsi iš naujo pažinti vienas kitą.

Tačiau ne tik tai - kitą dieną V. Ganelinas atskleidė tikrai pikantišką šio koncerto detalę. Didžiausiu išbandymu jam tapo visiškai nepažįstamas plačiausių galimybių instrumentas - "Korg Karma". Atvykdamas muzikas dar nežinojo, kad "Neringoje" organizuojamas koncertas ir neatsivežė savo klavišinių, tad teko groti su skolintais. "Prieš koncertą gavęs instrumentą pamaniau, kad nesugrosiu visiškai nieko… pradėjau žymėtis tembrų numeraciją ir supratau, kad turiu rašytis viską paeiliui - aš nieko nesupratau." Kaip teigia pats V. Ganelinas, iki koncerto jis išmoko tik įjungti ir išjungti styginių tembrą, bosą ir trombonus, "visa kita, ką aš pridėdavau, buvo atsitiktinumas". Šį kartą savęs išbandymas V. Ganelinui buvo tikrai ekstremalus - "kiekvieną sykį šis neapibrėžtumas man kūrė kitą pojūtį", improvizuojant buvo nukrypta į kitus tembrus, tekdavo taisyti padėtį. Žinoma, tokioje situacijoje ypač svarbūs tampa kūrybiniai partneriai. V. Ganelinas labai džiaugėsi, kad jie "moka klausyti, girdėti ir nėra apsiriboję kažkokia viena kryptimi".

Petras Vyšniauskas

Matyt, ne tik kolegų kūrybinio braižo patikrinimas, bet ir instrumento "prisijaukinimas" lėmė, kad antroje vakaro dalyje įtampa tarsi išgaravo - čia laisviau liejosi muzikantų improvizacijos, atviresnis ir šmaikštesnis buvo jų pokalbis, paįvairintas humoro ir grotesko gaidelėmis. Laisviau reiškėsi ir iki tol savotiškoje P. Vyšniausko ir V. Ganelino muzikinio pokalbio opozicijoje buvęs A. Gotesmanas, sugrojęs įtaigų solo. "Jis grojo labai filosofiškai", - teigė V. Ganelinas. Senokai negirdėjau taip brandžiai, laisvai ir įdomiai grojančio P. Vyšniausko.

Geriausiu koncerto įvertinimu pats V. Ganelinas vadina Kęstučio Antanėlio klausimą: "Jūs tikriausiai labai daug repetavote?", liudijantį, kad buvo labai geras kontaktas tarp partnerių. Juk "džiaze ir improvizacijoje labai svarbu dialogas", - tvirtino V. Ganelinas. Išties šiame muzikiniame dialoge kiekvieno pašnekovo balsas buvo lemiamas, o jų melodinių linijų polifonija audė tą nepakartojamą muzikinį audinį, kurio išgirsti prisigrūdo sausakimša "Neringos" kavinė. Ši istorinė vieta seniai nematė tokio anšlago, piršusio mintį, kad būtent šis vakaras yra tikrasis kartų vakaras, kur, šalia žilagalvių istorinių džiazo vakarų liudininkų, buvo jaunimo, apie legendinę džiazo buveinę žinančio tik iš pasakojimų. Vakaras "Neringoje" tapo savotišku reminiscencijų vakaru. V. Ganelinas džiaugėsi, kad jam pasitaikė šilto kūrybinio kontakto proga, juolab čia - džiazinėmis tradicijomis garsėjančioje "Neringoje", kurioje maestro nuolat lankėsi ir grojo jaunystėje, ir kurios firminis "Kijevo" kotletas ir šiandien yra tas mėgstamas nedžiazinis "standartas". "Aš netgi grojau tuo pačiu rojaliu ir džiaugiuosi, kad jis dar gyvas. Tai labai malonu. Prisiminiau, kad jau tada, kai jį atgabeno į "Neringą", jis buvo su šiek tiek "apkramtytais" klavišais, toks ir pasiliko."

Arkadijus Gotesmanas A.G. Žygavičiaus nuotraukos

P. S. Vakarėlis prasidėjo nuo neeilinio įvykio - V. Kernagis, įsipareigojęs V. Ganelinui perduoti "Bravo" apdovanojimą "už indėlį į popkultūrą", pagaliau gavo progą atlikti savo pareigą. Kadangi jis tai ketino padaryti per muziko uošvę, neapsieita be trumputės improvizacijos "uošvės" tema, po kurios V. Ganelinui iškilmingai įteikta D. Čekanausko sukurta sidabrinė penkiakampė "Bravo" žvaigždė (!). Čia, be šiurpokos "penkiakampės žvaigždės" simbolikos, galima įžvelgti ir kitą - pasaulinio garso džiazo muzikas, kurio pavardę surasime kiekvienoje save gerbiančioje džiazo enciklopedijoje, apdovanotas "už indėlį į popkultūrą" (!). Laimė, kad šis, nors ir pavėluotas, aktas įvyko Vilniaus džiazo lopšy, o ne H. Daktaro draugijoje "Vikondos" pramogų centre, kur skambėjo apgailėtina šiandienės popkultūros programa, regis, taip nieko ir nepešusi iš tokio svaraus indėlio.