Olandų bigbendas Vilniuje

M. Raškovskio nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje tikrai netrūksta džiazo muzikos festivalių, koncertų, sulaukiame ryškių žvaigždžių, tačiau geras džiazo orkestras (bigbendas) pas mus vis dar yra retenybė ir didžiulė prabanga. Tuo smagiau, kad Vilniaus festivalyje, o vėliau ir Klaipėdos džiazo festivalyje galėjome klausytis „Concertgebouw“ džiazo orkestro iš Olandijos, kuriam vadovauja kompozitorius, pianistas ir dirigentas Henkas Meutgeertas. Jis jau pažįstamas Lietuvos publikai, nes 2006 metais buvo parengęs programą su Kauno bigbendu. Kaip jau ir tuomet pajutome, tai neribotų galimybių menininkas, kurio vadovaujami orkestrai suskamba visuomet labai originaliai. Tuo galėjome įsitikinti ir koncerte Nacionalinės filharmonijos salėje. Labai logiškos, tvarkingos kompozicijų formos, pakankamai aštrus, bet skaidrus, kokybiškas tutti, gera orkestro ritmo grupė, kuri, be jokios abejonės, galėtų koncertuoti ir atskirai. Žinant, kad olandai labiau mėgsta kamerinį džiazą ir nedideles kompanijas, tai būtų visai logiška.

Šio koncerto programa buvo labai talentingai išdėstyta taip, kad pagal formą, instrumentuotę, solo partijas kompozicijos nebūtų vienodos ir leistų gėrėtis vis kitomis kolektyvo spalvomis, instrumentininkų galimybėmis. Tiesą sakant, atėjęs į koncertą ir pamatęs, kad bigbende nėra nė vieno juodaodžio muzikanto, šiek tiek suabejojau, ar bus bigbendo „skonis“. Tačiau labai teisingai pasirinktas europinės muzikos repertuaras visai nereikalavo amerikietiškos „juodos“ bigbendo spalvos.

1996 m. šis kolektyvas gimė kaip „New Concert Bigband“, bet jau po trejų metų jis tapo pasaulyje žinomos Amsterdamo koncertų salės „Concertgebouw“ džiazo orkestru, daugiausia populiarinančiu olandų džiazo muziką. O didelę to olandų džiazo partitūrų dalį sudaro pačių orkestro muzikantų sukurti, aranžuoti kūriniai. Tačiau tenka groti ir tradicinę bigbendų muziką. Šių programų svečiais solistais yra tapusios tokios įžymybės kaip Chickas Corea, Branfordas Marsalis, Joe Hendersonas, Lee Konitzas, George’as Colemanas, Tootsas Thielmanas ir daugelis kitų. Taip pat orkestras rengia daug netradicinių koncertų. Minėtini džiazo ir bliuzo legendos Ray’aus Charleso atminimui skirti koncertai, kuriuose orkestras grojo kino teatruose, arba sakraliniai koncertai su operos primadona Jessye Norman, pianistu Marku Markhamu, vokaliniu Londono ansambliu „Adventist Ensemble“ ir Šiaurės Nyderlandų orkestru. „Concertgebouw“ džiazo orkestras taip pat rengia edukacines programas jaunimui.

Šiuo metu kolektyve 18 muzikantų. Orkestras per metus surengia vidutiniškai 50 koncertų. Koncertai Lietuvoje yra didžiulio pasaulinio turo dalis. Programą orkestras pavadino „Rifai ir ritmai“, nes taip vadinasi netrukus pasirodysianti jų kompaktinė plokštelė. Taigi koncertuose skamba ryškiausios kompozicijos iš šio albumo.

Pirmoji koncerte skambėjusi kompozicija, kurios autorius yra pats orkestro vadovas, blykstelėjo visa tembrų palete, kurią sudarė vienas per kitą besikeičiantys saksofonų, trimitų, gitaros, trombono soliniai epizodai. Antroje kompozicijoje „The Holy Land“ dominavo fortepijonas, atsiskleidė puikus pianistas Peteris Beetsas. Muzikinė forma buvo pagrįsta kontrastingų fortepijono solo ir galingo orkestro epizodų kaita. Trečioji kompozicija – nuostabus klarneto monologas. Labai gražiai ir išradingai suskambo gitaros meistro Jesse Van Rullerio kompozicija „Silk Rush“. Vienu gražiausiu pirmosios dalies kūrinių tapo Henko Meutgeerto kompozicija „Broliai“, kurios centre buvo trombonų duetas.

Nors koncerte girdėta muzika parašyta šių dienų kompozitorių, jos skambesys yra gana tradicinis, būdingas klasikiniam bigbendui. Nepaisant naujų instrumentuotės technikos elementų, muzika skambėjo pakankamai rafinuotai, bet pirma antrosios dalies kompozicija „Tusks and Trunks“, sukurta Henko Meutgeerto, suskambo kur kas drąsiau ir šiuolaikiškiau. Jau pirmasis saksofono solo epizodas žadėjo daug gerų emocijų. Nenuvylė ir puikus, apgalvotas gitaros solo. Toliau sekė dvi trombonams skirtos kompozicijos. Čia galėjome įsitikinti, kokie skirtingi ir puikūs yra orkestro trombonininkai ir kokia skirtinga jų garso išgavimo technika bei kompozicijų muzikinė kalba. Savo kompoziciją „Intensive Love“ trombonu atliko Jeroenas Rolas.

Dar man įsiminė kompozicija „Viena Night Express“ su įspūdingais fleitos ir klarneto dialogais, gražiais kameriniais ritmo grupės epizodais. Koncertą vainikavo orkestro vadovo kompozicija „Vilnius Jazz party“, parašyta specialiai šiam koncertui.

Dabar laikas būtų prisiminti šios pjesės autorių, orkestro įkūrėją ir dirigentą Henką Meutgeertą. Fortepijono ir aranžuotės studijas jis baigė Nyderlanduose, Zvolės konservatorijoje. Vėliau grojo bigbende „Skymasters“, kur jam teko koncertuoti su žvaigždėmis – Dizzy Gilespie, Freddie Hubbardu, Eartha Kitt ir kt. 1999 metais jis laimėjo svarbiausią Olandijos džiazo apdovanojimą „Bird Award“. Šiuo metu jis daugiausia dirba su „Concertgebouw“ orkestru – jam rašo muziką, aranžuoja, taip pat kuria muziką filmams.

Negalėjai nepastebėti, kad koncertui Vilniuje buvo kruopščiai ir apgalvotai ruošiamasi. Negana to, kad programa sudėliota buvo, sakyčiau, tobulai, tai dargi Henkas Meutgeertas pasistengė ją pagal galimybes komentuoti lietuvių kalba, kas labai priartino atlikėjus prie publikos. Tam pasiruošti maestro padėjo draugai iš Lietuvos.

Smagu girdėti gerą muziką, nuoširdžiai atliekamą talentingų muzikantų.