Thomo Manno festivaliui artėjant

„Kultūros kraštovaizdžiai. Mare Balticum“ – tokia šiųmetinio, jau XII tarptautinio Thomo Manno festivalio tema, kurios atgarsiai palytės visas keturias programas: žodžio, muzikos, dailės ir kino. Kaip festivalio knygelėje rašo Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas Antanas Gailius, „kiekvienam, kuris poilsiauja Nidoj, Baltija yra kasdienis ir savaime suprantamas dalykas. Paprastai apie ją Nidoje mąstoma tik vandens temperatūros ir bangų aukščio sąvokomis. Tačiau apie Baltiją galima ir net privalu mąstyti ir visai kitomis kategorijomis. Tautoms, gyvenančioms palei Baltiją, ši, kaip ir bet kuri kita jūra, buvo iššūkis ir užduotis, kelias, kuriuo vyko prekyba ir kuriuo galėjo atplaukti užpuolikas; žvejų motina maitintoja ir jų kapinės, sykiu jungtis ir kliūtis. Juk dar visai neseniai lietuviams Baltija buvo barjeras, už kurio taip viliojamai dūlavo, regis, ranka pasiekiama, bet visiškai nepasiekiama Skandinavija. Štai apie tuos dalykus ir kviečia drauge pamąstyti šių metų Thomo Manno festivalis.“

Festivalis vyks Nidoje liepos 12–19 d., o kiekvieną šios savaitės dieną įprasmins po keletą renginių. Keturios popietės, kaip įprasta T. Manno vasarnamyje, bus skirtos žodžio programai skleistis. Išgirsime buvusio Šlėzvigo-Holšteino žemės ministro pirmininko B. Engholmo, prof. V. Landsbergio bei A. Helingo pranešimus, savo naują autobiografinę knygą pristatys T. Manno vaikaitis Frido Mannas. Bus atidarytos trys šiuolaikinio meno parodos, kuriose pristatomi lietuvių, suomių ir latvių darbai. Tris vakarus palydės spalvinga kino programa, sudaryta iš 8 vokiečių, latvių, estų, danų, švedų ir lietuvių režisierių filmų.

Šio festivalio muzikinė aštuonių koncertų programa (Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje) pratęs jau ankstesniuose festivaliuose pradėtą kultūros kraštovaizdžių ciklą ir keliaus toliau Baltijos krantais Skandinavijos link. Festivalio koncertuose šįkart plačiau išsiskleis Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos kompozitorių muzika. Su šiais abiem kraštais Lietuvą sieja kai kurie svarbūs kultūriniai ryšiai ar istorijos paralelės, be to, panašiu metu prasidėjęs tautinės kultūros pakilimo metas, profesionalią muzikinę kūrybą persmelkęs romantine bei liaudies muzikos dvasia. Pirmąkart Lietuvoje viešinti pianistė Anna Kuvaja (Suomija) savo rečitalyje išsamiai pristatys suomių kompozitorių kūrybą.

Keliuose koncertuose skambės norvegų muzika, jos neįsivaizduotume be Edwardo Griego. Šis kompozitorius savo tautos muzikos raidoje užėmė panašias pozicijas kaip Lietuvoje Juozas Gruodis – abu įtvirtino pagrindinius tautinės muzikos principus, įžvelgė jos savitumus. Lietuviškos muzikos valandoje šįkart išsamiau bus pristatyta pirmojo J. Gruodžio kompozicijos klasės absolvento Jono Nabažo (1907–2002), ištikimo savo profesoriaus tradicijų tęsėjo, kūryba. Lietuviškos muzikos giją pratęs tradicinė užsakyto kūrinio premjera – pirmame koncerte girdėsime jaunosios kartos kompozitorės Justės Janulytės muzikinę premjerą, o baigiamajame skambės Broniaus Kutavičiaus chorinės kompozicijos.

Muzikinę festivalio programą perjuos ir dar viena tema, susijusi su Baltija ir jos krantais – tai gamta, atsiverianti trapiu grožiu ir tapusi kūrybiniu impulsu daugeliui kompozitorių. Ja paženklintas pradžios koncertas, kuriame išgirsime Algirdo Martinaičio kantatą „Cantus ad futurum“ („Giesmė ateičiai“), apdainuojančią niokojamą gamtą, nykstančius paukščius. Tradiciškai festivalyje išgirsime debiutų, susitiksime ir su jau pažįstamais muzikos atlikėjais. Festivalio pradžia sutampa su šviesios atminties muzikologės Onos Narbutienės mirties metinėmis, ji nuo pat pradžių kūrė ir įgyvendino T. Manno festivalio muzikos programą.

Vytautė Markeliūnienė