Naujas Onutės Narbutaitės kūrinys „Pasaulio muzikos dienoms“

Kompozitorė Onutė Narbutaitė neseniai užbaigė kūrinį festivaliui „Pasaulio muzikos dienos“, rudenį pirmą kartą rengiamam Vilniuje. Naująjį opusą „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“ per Vėlines (lapkričio 2 d.) vienu metu giedos septyni chorai įvairiose Vilniaus bažnyčiose, o planuojama garsinė transliacija į gatves leis ir miesto praeiviams tapti šio muzikinio veiksmo dalyviais, taip įgyvendinant festivalio temą „InBetween“ (įvairių reiškinių sąveika).

„Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“, kaip įprasta O. Narbutaitės kūrybai, pripildyti užuominų į praeitį, į kompozitorės gimtojo miesto – Vilniaus – aurą, kurią lemia ir katalikiškos, ir žydiškos kultūrų ženklai, „bendri daugeliui žmonių, nepaisant jų tautybės, kalbos ar konfesinių skirtumų“. Autorė teigia, kad naujausias jos opusas yra labiau liturgiją primenantis garsinis vyksmas, o ne „kūrinys“ tradicine prasme. „Čia naudoju lotyniškus akmenų, gėlių ir žvaigždynų pavadinimus bei Visų Šventųjų litaniją. Akmenys, gėlės ir žvaigždynai – lyg ir neliturginiai dalykai, tačiau pati muzika iš esmės yra savotiška Vėlinių malda, tarsi mantra. Be to, tarsi tradicinėje Vėlinių procesijoje (nors choro judėjimo čia nebus) visas dalis sieja pasikartojantys elementai: psalmės, responsoriumas „Libera me“, „Requiem aeternam“, nuskamba dar keli tradiciniai liturginiai tekstai.“

Kompozitorė teigia, kad muzika yra labai paprasta, idant būtų lengvai įveikiama įvairaus lygio chorų – festivalio užsakymas buvo parašyti kūrinį, vienu metu Vilniaus senamiesčio gatvėse giedamą daugelio chorų. Netradicinio atlikimo perspektyva lėmė ir neįprastą teksto pasirinkimą. Kūrinio dalis kompozitorė žada pavadinti „Akmenų vainikas“, „Gėlių vainikas“, „Visų Šventųjų litanija“ ir „Žvaigždžių vainikas“: „Man norėjosi viską pradėti tarsi nuo pamato, nuo Senojo Testamento, kuriame labai svarbūs yra akmenys. Tarp kitų geologinių pavadinimų čia vardijami ir Senajame Testamente minimi 12 akmenų, kaip 12 Izraelio genčių. Ir kartu, kadangi Vilnius yra artimai susijęs su žydų kultūra, norėjau prisiminti ir tai.“

Pasak O. Narbutaitės, yra ir kitų paslėptų sąsajų su Vilniumi. „Tai susiję su gailestingumo ir Dievo motinos motyvu. Kūrinys skambės ir prie Aušros Vartų, kur saugoma „Mater misericordia“ (Gailestingumo Motina) – Aušros Vartų madona. Todėl kiekvieną dalį pradeda lotyniškas tekstas „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“, kūrinio gale skamba kelios eilutės iš giesmės „Salve Regina“ („Sveika, Karaliene“), o į Visų Šventųjų litaniją įvedžiau ir seserį Faustiną Kovalską...“

Kompozitorė neapsiribojo užsakymo sąlygomis ir savo iniciatyva pasiūlė savotišką vakarinę kūrinio tąsą, kuri skambės pagrindinio atlikimo išvakarėse (lapkričio 1 d.). „Tai bus tarsi gyva garso instaliacija, giedojimas Bernardinų kapinėse. Atlikimui galbūt užteks poros chorų, išskaidytų mažom grupelėm, netgi be dirigento. Tai buvo mano noras tą padaryti ir susieti su pagrindine dalimi, atliekama kitą dieną.“

„Pasaulio muzikos dienų“inf.