Lietuvių muzikos savaitė Vienoje

Vytautas Barkauskas, Algirdas Vizgirda ir Algirdas Budrys

Gegužę Vienoje, Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, vyko lietuvių muzikos savaitė. Jos organizatoriai – universiteto Leonardo Bernsteino pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų institutas. Pagal „Erazmus“ mainų programą LMTA profesoriai Vytautas Barkauskas, Algirdas Budrys, Algirdas Vizgirda ir perkusininkas Saulius Astrauskas buvo pakviesti vesti meistriškumo pamokas ir padėti Vienos universiteto studentams parengti šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinius.

Baigiamajame lietuvių muzikos savaitės kameriniame koncerte gegužės 11 d. universiteto Josepho Haydno salėje skambėjo Osvaldo Balakausko „Impresonata“ fleitai ir fortepijonui, V. Barkausko „Trio“ klarnetui, smuikui ir fortepijonui op. 92, ir „Intymi muzika“ fleitai ir mušamiesiems op. 100, Algirdo Martinaičio „Strazdo mokinys“ fleitai solo, Loretos Narvilaitės „Liūdesio sodai“ mušamiesiems. Labiausiai pasisekė V. Barkausko kūriniui „Trio“, nes jis buvo įtrauktas į Vienos universiteto kamerinių ansamblių katedros studentų mokymo programą ir dar prieš autoriui atvykstant skambėjo įvairiuose koncertuose ir renginiuose, paruoštas net su atlikėjų dubleriais. Klausytojai į puikiai atliktą lietuvių muziką reagavo labai šiltai.

S. Astrauskas pasirodė įvairiame amplua: ir kaip pedagogas, ir kaip ansamblio perkusininkas (su fleitininke prof. Barbara Gisler-Haase), ir kaip dirigentas atliekant L. Narvilaitės kūrinį. Kompozitorius V. Barkauskas konsultavo, analizavo ir padėjo parengti savo paties kūrinius pučiamiesiems instrumentams. Tačiau jo 1970 m. „Monologas“ obojui solo op. 24 (skirtas Juozui Rimui), kaip ir 1981 m. „Rondo capriccioso“ fagotui, pasirodė sunkiai įveikiami universiteto studentams. Todėl įtraukti šiuos kūrinius į koncerto programą nebuvo galimybės. A. Martinaičio „Strazdo mokinį“ teko per koncertą padalyti dviem atlikėjams (po dvi kūrinio dalis), kūrinį padėjo paruošti prof. A. Vizgirda.

„Lietuvių muzika kelyje iš XX į XXI amžių“ – tokia tema buvo pasiūlyta V. Barkausko paskaitai, vykusiai universiteto Batikos salėje prieš baigiamąjį koncertą. V. Barkauskas pateikė motyvuotas priežastis labai vėlyvos (Europos mastu) profesionaliosios nacionalinės lietuvių kompozitorių kūrybos pradžios – tai yra tik prieš 100 metų, nors Lietuvos valstybė jau greitai švęs savo 1000-metį. Jis kalbėjo apie pozityvius ir negatyvius mūsų profesionalios muzikos, jos XX a. raidos aspektus, apie lietuviškos muzikos šaltinius, dinamiką ir amplitudę. Bandė prognozuoti perspektyvą pasaulio muzikinėje panoramoje, nepaisant dabartinių Lietuvos kultūrinio gyvenimo sunkumų. Paskaitą iliustravo daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių ištraukos nuo M.K. Čiurlionio „Jūros“ iki 2007 m. „Jaunos muzikos“ festivalio baigiamajame koncerte skambėjusios Antano Jasenkos ir Antano Kučinsko kompozicijos „Out of Čiurlionis“ („Anapus Čiurlionio“) styginių kvartetui, gyvai elektronikai ir videomenui. Diskusijose buvo paliesti muzikinės tradicijos ir muzikinio intelekto reikšmės klausimai, nacionalinės specifikos aspektai, lietuviškos muzikos vertinimo stereotipai ir kt.

Pusė Vienos muzikos universiteto studentų – užsieniečiai, jie dar ryškiau nei austrai jaučia pasaulio muzikos sostinės dvasią, jos aromatą, kaip ir mes – lietuvių muzikos savaitės Vienoje svečiai. Heiligenstadtas su L. van Beethoveno atminimo vietomis, A. Schönbergo centras, F. Schuberto namas, J. Strausas ir kavinė „3/4 Takt“, W.A. Mozarto „Figarohaus“... Netgi milijonai besišypsančių šokoladinių mozart-kugel vitrinose suteikia grakštaus žaismingumo šitam miestui. Vienos Muzikos universiteto adresas – Anton von Webern Platz (!). O netoliese, tylioje gatvelėje, pamatytas ant sienos grafitas „Das Leben ist schön“ skamba taip pat labai gražiai.