Nevykęs kino sezonas

„Skelbiu jus Čaku ir Lariu“

Stephenas Hunteris iš „The Washington Post“ yra įsitikinęs, kad šių metų vasara kino mėgėjams nežada nieko gero. Savo teiginį jis pagrindė dešimčia priežasčių, kurias pateikiame sutrumpintai.

Pradėkime nuo galo:

10. Sunku pamatyti ekraną, kai visi kino teatre susirinkę vaikai ir jaunimas siuntinėja ir skaito gautas SMS žinutes.

Ką tik pasižiūrėjote filmo pradžios sprogimą ir daug tikitės iš sprogimo Nr. 2, po kurio turi būti ypač žiūrovams patiksiantys sprogimų nuo Nr. 3 iki Nr. 7 epizodai, kai… staiga visi sprogimai išnyksta iš ekrano ir persikelia ant lubų. Tik po akimirkos suvokiate, kad jūsų dėmesį atitraukiantys blyksniai ant lubų atsirado iš šimtų vaikigalių mobiliųjų telefonų. Net filmo seanso metu jie nesugeba ištrūkti iš draugiškos matricos.

Kaip tokioje situacijoje galima susikoncentruoti į sprogimus?

9. Tokį pat sprogimą matėte jau praėjusią savaitę.

Sprogimai – kaip mada. Kartais madingi Armani švarkai, o kartais – ryškios palaidinukės iš turgaus. Dabar ekrane karaliauja palaidinukių atitikmenys, t.y. sprogstantys žmonės. Jie tokie realistiški, kad net iš kėdės 15 eilėje galima pajusti degančios mėsos dvoką. Man asmeniškai labiau patinka Armani, t.y. kai efektingai sprogsta ne žmonės, o parako statinės ar cisternos su benzinu.

Šiuolaikinių sprogimų skurdas kyla iš specialiųjų kompiuterinių efektų. Senais gerais laikais kinematografininkai iš tikrųjų sprogdino pastatus ir automobilius. Na, ir tas garsas! Joks kompiuteris negali pakartoti trenksmo, kurį sukelia poros šimtų litrų propano sprogimas.

Tačiau jei kompiuterinių efektų „specams“ ir jų kompiuterių triukams pavyks jus panardinti į ilgą laiką trunkančią hipnozę, verta prisiminti kitą problemą...

8. Jūsų užpakalis jau įleido šaknis į fotelį.

Kodėl? Todėl, kad filmas, kurį pradėjote žiūrėti ryte, vis dar prieš jus ekrane ir niekas nežada greitos pabaigos. „Karibų piratai: pasaulio pakrašty“ trunka 168 minutes, „Žmogus-voras 3“ – 140 minučių, „Haris Poteris ir Fenikso draugija“ – maždaug 150 min. Žiūrint tokį filmą jus gali aplenkti šiltnamio efektas. Kai išeisite į mašinų stovėjimo aikštelę, automobilis jau bus beveik prislėgtas ledyno, skelbiančio visai naujos epochos pradžią.

Tačiau gal būt nuspręsite palaukti kine kito atšilimo, nes šį sezoną laukia daugybė filmų. Nors turint galvoje tai, kad tarp filmų reikia ką nors suvalgyti, turite rimtai apsvarstyti finansinį klausimą…

7. Už kukurūzų spragėsių ir gėrimų keturių asmenų šeimai kainą dabar galima pastatyti nedidelę ligoninę Darfure.

Žmonės, kurie padarė spragintus kukurūzus brangiausiu maistu pasaulyje, turėtų būti nuteisti kalėti iki gyvos galvos be jokio išankstinio išlaisvinimo. O juk spragėsiai – tik pradžia. Ilgesniam seansui verta apsirūpinti gaiviaisiais gėrimais, sūrio užkandžiais, riešutais šokolade, mėsainiu, keptomis bulvytėmis, ledais ir privaloma dviguba espreso kava.

Jau sėdint salėje ir svarstant, ar dėl tos silpnybės akimirkos sugebėsite apmokėti visas šio mėnesio sąskaitas, galite prieiti dar vienos išvados…

6. Visą 6-ąjį dešimtmetį jūs mirtinai nuobodžiavote žiūrėdami televizijos serialą „Hody Doody“, o dabar iš jo padarė 180 milijonų dolerių kainavusį filmą!

Nusiraminkite, aš tik pajuokavau. Didžiuosius ekranus užplūdus pačių lėkščiausių televizijos serialų perdirbinių bangai, būtent šis serialas per klaidą buvo pamirštas. Ta pati banga jau apima kino filmus, sukurtus pačių niekingiausių komiksų, nuobodžiausių meilės romanų, beprasmiškiausių kompiuterinių žaidimų ir kitų kino filmų (tęsiniai) pagrindu.

Visi šie filmai – didžiausios šių metų stichinės nelaimės, kuri vadinama ženklo identifikacija, rezultatas. Pramogų rinka yra taip prisodrinta, kad produktai, kuriuos žiūrovas jau sugeba atpažinti, visada yra keliais žingsniais toliau už kitus. Viena sėdyne ant dviejų kėdžių sėdi senų situacijų komedijų gaivinimo specialistai. Bandydami sudominti jomis jaunuosius žiūrovus, progai pasitaikius jie patraukia į kino teatrus žmones, priklausančius amerikiečių „vaikų bumo“ kartai ir sukelia jiems nostalgiškus seniai praėjusių laikų prisiminimus. Tačiau pastaraisiais metais tokių filmų pasitaiko vis mažiau. Gal demografinio pakilimo karta per sena kinui? O gal pernelyg daug tokių filmų sužlugo (galima prisiminti „Hazardo ketvertuką“, „Breidžių šeimą“, „Flinstounus“). Pasimetus tarp daugybės „prekvelų“ (rodo tai, kas buvo prieš), „sikvelų“ (rodo tai, kas buvo po), antrų, penktų, septintų dalių, staiga galima suvokti dar vieną dalyką....

5. Ar šį sezoną Johnny Deppas mėgdžioja Keithą Richardsą, ar Keithas Richardas mėgdžioja Johnny Deppą?

Kitaip tariant, vasaros filmai visada yra kupini tik mažam būriui, t.y. kritikams, gerbėjams, kurių specializacija – daugkartinis to paties filmo žiūrėjimas, arba išprotėjusiems menininkams, kurie prarys kiekvieną šiukšlę, jei tik suras joje sąsajų su jiems žinomais filmais, suvokiamų pokštų. Neatsitiktinai užsiminiau apie Johnny Deppą: jo vaidinamas kapitonas Džekas Žvirblis rengiasi, elgiasi ir kalba kaip Keithas Richardas. Filmo kūrėjai mano, kad tai – nuostabus pokštas, ir trečioje filmo dalyje rado net vaidmenį „The Rolling Stones“ gitaristui.

Neįtikėtina, kaip dažnai kūrėjų humoro jausmas prasilenkia su žiūrovų. Bet jei jau prabilome apie klausą...

4. Ką jie sako? Kodėl jie visada kalba taip tyliai?

Tai tikra epidemija! Kiekviename filme aktoriai murma po nosimi, švepluoja, kalba pilna burna, o tai, manyčiau, nepadeda žiūrovams sekti kartais sudėtingos intrigos... Atsiprašau, šis punktas išsprūdo iš rytojaus feljetono: „10 priežasčių, liudijančių, kad esi per senas būti kino kritiku“.

3. Pagrindinį šio filmo herojų neseniai matėte pokalbių šou. Jis pasirodė iškart po moters, tvirtinusios, kad savo tetos spintoje surado Rembrandto drobę.

Kai tik įsivaizduoji, kaip tos vargšės žvaigždės pavargsta bėgiodamos iš vienos televizijos į kitą, kur turi kartoti tuos pačius nusibodusius sąmojus, net verkti norisi.

Tačiau įdėmiai žiūrėdamas pokalbių šou, sužinosi daug daugiau nei iš daugumos filmų recenzijų. Įdėmus stebėtojas pamatys, kad aktorių veiduose atsispindintis entuziazmas neatrodo šimtu procentu nuoširdus. Ar pastebėjai tą priverstinį pakilumą naujojo Džeimso Bondo, t.y. Danielio Craigo, veide, kai jis pasirodė scenoje tik 46-ą vieno pokalbių šou minutę? Bet juk žvaigždės turėtų būti pirmieji tokių laidų svečiai. Dažniausiai laidos vedėjas truputį pasikalba su aktoriumi apie jo naujausią filmą, kitoje laidos dalyje aktorius rodo savo naujo filmo fragmentą, pabaigoje jie atsisveikina su žiūrovais ir apsikeičia keliomis draugiškomis frazėmis, kurias nustelbia reklaminė pertrauka. Tačiau kai kurios detalės gali išduoti, kad filmas, kuriame vaidina laidoje dalyvaujantis aktorius, gali paprasčiausiai būti blogas. Pavyzdžiui, žvaigždė pasirodo tik laidos pabaigoje. Arba žvaigždė nenori kalbėti apie filmą. Arba laidos vedėjas nenori kalbėti apie filmą. Arba nerodomas joks filmo fragmentas.

O tai ir vėl mus verčia klausti apie menką vasaros filmų kokybę….

2. Per mažai orgijų ir keiksmažodžių.

Nesakyčiau, kad mėgstu žiūrėti orgijas ir klausytis keiksmažodžių (na, gal kartais). Tačiau tokie filmai rodomi tik suaugusiems. Būtent tokie filmai ypač retai pasirodo vasarą, nes atostogų hitai jau savaime turi patikti kiekvienam, o tai reiškia, kad jie yra mandagūs, nepavojingi ir paprasčiausiai nuobodūs. Suprantu, kad atostogos, bet kas pasakė, kad vasarą į kiną vaikšto tik visiški bukapročiai?

Liepą ir rugpjūtį galite ištisas savaites vaikščioti į kiną ieškodami nors šiek tiek jaudinančio pasakojimo, kvapą gniaužiančio vaizdo ar stulbinančio siužeto. Nieko nebus! Jūsų laukia tik nuobodulys ir lėkšti scenarijai, ir visa tai vardan... saugaus turinio.

Atėjo laikas priežasčių, liudijančių apie tai, kad ši kino vasara nėra verta sulūžusio grašio, sąraše parašyti

1. du žodžius:

Adamas Sandleris

…filme „Skelbiu jus Čaku ir Lariu“ („I Now Pronounce You Chuck and Larry“).

P.S. Šis filmas pasakoja apie du gaisrininkus, kurie apsimeta gėjų pora, kad gautų vieno fondo pašalpą.

Parengė Kora Ročkienė