Talento neapibrėši

Ugnė Giedraitytė Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Birželio 5–9 d. Paryžiuje įvyko 53-ioji „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ (International Rostrum of Composers), tradiciškai vadinama „Rostrumu“. Tai tarptautinis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas, kurio tikslas – propaguoti nacionalinę muziką, atkreipti šiuolaikinės muzikos specialistų dėmesį į mažiau žinomus kompozitorius. Forumą rengia Tarptautinė muzikos taryba (International Music Council) kartu su Prancūzijos radiju ir UNESCO. Kasmet radijo stotims atstovaujantys delegatai susirinkę keturias dienas nuo ryto iki vakaro dalyvauja įrašų perklausose ir vėliau balsuoja už patikusius kūrinius. Kiekvienai šaliai pristatyti savo muziką skiriama iki 35 minučių.

Šįmet forume iš viso skambėjo 64 kūriniai, dalyvavo 33 radijo stotys iš 4 kontinentų. Jau ketvirtus metus Lietuvą šiame radijo įrašų konkurse lydi sėkmė. 2004 m. viena iš forumo lyderių tapo Onutės Narbutaitės „Melodija alyvų sode“, o tarp jaunųjų kompozitorių – Mariaus Baranausko „Kalbėjimas“, 2005 m. į lyderius ir bendroje, ir jaunųjų kompozitorių kategorijoje sėkmingai iškilo Ramintos Šerkšnytės „Sūkurys“. Pernai vėlgi tarp trijų geriausių jaunųjų kompozitorių kūrinių pateko Vytauto V. Jurgučio „Terra tecta“. Na, o šįmet pergalę švenčia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Ugnė Giedraitytė, jos kompozicija „Panneau“ klarnetui ir styginiams jaunųjų kompozitorių kategorijoje tapo antra. Ir V.V. Jurgutis, ir R. Šerkšnytė, ir U. Giedraitytė, ir prieš porą metų „Rostrume“ nugalėjęs latvis Martinas Vilumas yra Osvaldo Balakausko mokiniai. Regis, lietuviška kompozicinė mokykla įgyja neabejotiną pripažinimą.

Stengiamasi propaguoti ne tik įrašus, bet ir tarpininkaujant radijo stotims organizuoti tų kūrinių atlikimą. Be to, kompozitoriai gali gauti užsakymą užsienyje, o jų kūriniai patekti į tarptautinių šiuolaikinės muzikos festivalių programas.

Pernykščiame „Rostrume“ pristatyti kūriniai iš viso įvairiose radijo stotyse nuskambėjo per 500 kartų. Kai kurie iš naujo atlikti ir įrašyti kitų šalių radijo festivaliuose ir koncertuose. Antai iš pastaraisiais metais Lietuvos radijo pristatytų kūrinių Kanados CBC radijas surengė R. Šerkšnytės „Sūkurio“ atlikimą su Naujosios muzikos koncertiniu ansambliu, diriguojamu Roberto Aitkeno. Ispanijoje Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliko O. Narbutaitės „Melodiją alyvų sode“, ją taip pat atliko Lenkijos radijo nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gabrielio Chmuros, praėjusį rugsėjį Lenkijos radijo festivalyje „Aksominė uždanga“ violončelininkas Bartoszas Koziakas griežė V.V. Jurgučio „Terra tecta“, Lenkijos ir Vokietijos jaunimo ansamblis, diriguojamas Riudigerio Bono, grojo Vykinto Baltako „Ouroboros“.

„Rostrume“ negali dalyvauti tarptautiniu mastu įžymūs kompozitoriai, taip pat taisyklės draudžia pristatyti mirusių autorių opusus. Per 54 šio forumo gyvavimo metus susidarė solidus vėliau išgarsėjusių kompozitorių sąrašas. Kadaise „Rostrumas“ buvo tramplinas tokioms XX a. žvaigždėms kaip Luciano Berio, Frankas Martinas, Witoldas Łutoslawskis, Krzysztofas Pendereckis, Elliottas Carteris, Benjaminas Brittenas, Luigi Nono, Toru Takemitsu, Johnas Taveneris, George’as Crumbas, Salvatore Sciarrino, Wolfgangas Rihmas ir daugeliui kitų.

Iš šįmet skambėjusių 64 kūrinių delegatai geriausiu išrinko 33 metų amerikiečių kompozitorės Erin Gee kūrinį „Mouthpiece IX“ balsui ir orkestrui, jį pristatė Austrijos radijas. Kompozitorė gimė Kalifornijoje, studijavo kompoziciją Ajovos universitete pas René Lacuoną ir Dale’ą Robertsą, vėliau atvyko į Gracą (Austriją), kur tobulinosi pas Beatą Furrerį. 2004-aisiais E. Gee laimėjo „Impuls“ kompozitorių konkursą ir gavo keletą užsakymų, tarp kurių – ansamblio „Klangforum Wien“. Šį pavasarį ji pelnė garsiąją Romos premiją. Kūrinys „Mouthpiece IX“ įkvėptas kanadiečių kilmės Amerikos dailininkės minimalistės Agnes Martin kūrybos. Kompozicijoje daug dėmesio skiriama kvėpavimo vokalinėje muzikoje fenomenui. Balsas naudojamas tarytum instrumentas, nesistengiant jo išskirti iš orkestro skambesio. „Mouthpiece IX“ įgrojo Vienos radijo simfoninis orkestras, diriguojant Martynui Brabbinsui. Vokalo partiją atliko autorė.

Į rekomenduojamų transliuoti kūrinių devintuką bendrojoje kategorijoje pateko vengro Gyulos Bankövi, korėjietės Unsuk Chin, vokiečio Andreas Dohmeno, kanadiečio André Hamelio, esto Märt-Matis Lillo, italo Riccardo Novos, argentiniečio Oscaro Strasnoy, lenko Pawelo Szymanskio ir olando Gielo Vleggaaro kūriniai.

Paradoksalu, tačiau gilias muzikos tradicijas ir didžiulę nacionalinės muzikos įvairovę turinčios šalys pristato užsienio kompozitorių kūrinius. Austrijos radijas pateikė savo užsakytą ir radijo orkestro įrašytą amerikietės E. Gee kompoziciją, su kuria ir pelnė daugiausia balų. Besidomintiems naująja muzika gerai žinomos korėjietės U. Chin kompoziciją „Double bind?“ pristatė... Prancūzijos radijas. Tiesa, tai prancūzų užsakymu sukurtas opusas. Antrasis šio transliuotojo pateiktas įrašas buvo argentiniečio O. Strasnoy kūrinys „The End“, vėlgi patekęs į laimingąjį devintuką. „Rostrumo“ idėja – propaguoti nacionalinę muziką, ieškoti naujų talentų, keistis informacija ir įrašais, tačiau varžybų akcentas pastaraisiais metais akivaizdžiai sureikšmintas. Tad kas svarbiau: suteikti galimybę savo šalies kūrėjams ar žvalgytis potencialių nugalėtojų bet kur? Kol mažosios šalys ieško ryškesnių kūrinių iš keliolikos ar keliasdešimt savo krašto kompozitorių naujausios kūrybos, austrai ir prancūzai (ne sykį ir vokiečiai, britai) dairosi laureatų toliau, apeidami tūkstančius savo kraštų kompozitorių. Norėtųsi tikėti, kad ateityje „Rostrumas“ nevirs ne muzikos forumu, o radijo stočių varžybomis, kur neišvengiamai laimi didesnis ir turtingesnis.

Tad pereikime prie jaunųjų kompozitorių kategorijos, kurioje šiemet sėkmė šypsojosi „mažiesiems“. Daugiausia balų pelnė 29-erių esto Ülo Krigulo simfoninis opusas „Anapus laiko“ („JenZeits“). Apie kūrinį autorius sakė: „Kartais laikas turi kitą savo pusę ar dalį. Viena pusė paklūsta klausai ir laikrodžiams, tačiau kartais muzika skamba už ar anapus realaus girdėjimo.“ Ramiai pulsuojantis spektrinės muzikos tradicijos paveiktas kūrinys išauga į efektingą kulminaciją ir vėl nurimsta. Pagal neseną tradiciją nugalėtojui jaunųjų kategorijoje kaip prizas tenka Prancūzijos radijo „Présence“ festivalio užsakymas naujam kūriniui. Nuo esto kūrinio vos keliais balais atsiliko 23-ejų lietuvaitės U. Giedraitytės „Panneau“, efektingai atliktas kompozitorės brolio klarnetininko Vytauto Giedraičio ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro stygininkų, diriguojamų Roberto Šerveniko. LMTA magistrantė šiuo metu stažuojasi Porto politechnikos instituto Aukštojoje muzikos mokykloje (IPP-ESMAE) pas kompozitorių Dimitrį Andrikopoulos (Portugalija). „Vienas pagrindinių tikslų man, rašant muziką, yra siekis subjektyviai pasirinktus garsus bei harmoninius sąskambius sulydyti į kasdienybėje vykstančius reiškinius, judesius, ir iš tokių didesnių ar mažesnių vienetų-narelių lipdyti kūrinį – judančią muzikinę figūrą“, – sako jaunoji kompozitorė, skrupulingai nulipdžiusi ir virtuozišką „Panneau“, už kurį ji dar pelnė ir metų debiutantės premiją Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamame geriausių 2006 m. kūrinių konkurse. Į rekomenduojamų jaunųjų kūrinių trejetuką pateko ir čeko Ondrejo Adameko „Sinous Words“.

Be U. Giedraitytės, Lietuvos radijas šįmet pristatė dar du kūrinius – Šarūno Nako „Karūną“, įgrotą ansamblio „Windkraft Tirol“, ir nemažai simpatijų bei balų pelniusią Žibuoklės Martinaitytės nostalgišką kompoziciją „Visiškai apglėbtas tuštumos grožio“, užsakytą ir atliktą kanadiečių ansamblio „Ergo“.

Tad kokia muzika „Rostrume“ vertinama? Klausimas nelengvas, net patyrę, po keliolika ar net keliasdešimt (!) metų čia dalyvaujantys delegatai, kaip antai Lenkijos radijo prodiuseris Andrzejus Chlopeckis ar Kanados CBC atstovas Davidas Jaegeris, šiuo metu išrinktas „Tarptautinės kompozitorių tribūnos“ prezidentu, kartais skėsteli rankomis. Darbas nelengvas – vienąsyk išklausius kūrinį tenka spręsti apie jo vertę. Perklausos trunka po 7–8 valandas kelias dienas iš eilės, tad prireikia išties budistinės ištvermės. Be to, delegatai susirenka iš įvairiausių pasaulio kampelių su skirtingomis patirtimis, tradicijomis ir vertybėmis. Ne paslaptis, kad vakariečiams dažnai nepalieka įspūdžio Honkongo ar Taivano muzika, o Pietų Amerikos šalių delegatai pasigenda gyvybingumo europiečių kūriniuose.

Anksčiau „Rostrumas“ buvo grynai „instrumentinis“, jei ne „simfoninis“. Dar prieš 10 metų atsitiktinai pakliuvę vokaliniai ar elektroakustiniai kūriniai čia buvo suvokiami kaip „neformatas“. Tačiau prieš porą metų jau nugalėjo Martino Vilumo chorinė kompozicija. Vis dėlto talento nenupasakosi ir neapibrėši jokiais „formatais“. Kartais išgirsti kūrinį ir užmiršti visą balsavimo sistemą. Tiesiog pajunti, kad tai talentas. Nesvarbu, iš Rytų ar Vakarų.