Tarp politikos ir egzotikos

„Gerasis vokietis“

Vasario 8 d. prasidės 57-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis. Berlinalė – vienas iš trijų svarbiausių (kartu su Kanais ir Venecija) Europos kino festivalių. Jų rengėjai nuolat tarpusavyje kovoja dėl filmų, nes kiekvienas festivalis – tai pirmiausia konkursas, kova ne tik už prizus, bet ir už garsius vardus. Todėl svarbiausia rengėjų naujiena būna konkursinių filmų programos paskelbimas. Šiemet programa paskelbta ne iškart, tad po truputį augo ir intriga. Palyginti su ankstesniais metais, įtampa auginta beveik iki festivalio atidarymo, nes festivalio programai skirta spaudos konferencija Berlyne įvyko tik šį antradienį. Į konkurso sekciją atrinkti 26 filmai, 22 iš jų kovos dėl „Auksinio lokio“, 19 filmų pasaulinė premjera įvyks Berlyne. Dalis Berlyno konkurso filmų netrukus pasirodys ir Lietuvos ekranuose.

Konkursinėje programoje daug žinomų vardų – Clintas Eastwoodas, François Ozonas, Bille Augustas, Jacques’as Rivette’as, Park Chan-wook, Jiri Menzelis, Stevenas Soderberghas, Robertas De Niro, André Techiné... Į „Auksinį lokį“ pretenduos net septyni amerikiečių filmai, keturi filmai reprezentuos prancūzų kinematografiją. Edith Piaf skirtas Olivier Dahano filmas „Rožinis gyvenimas“ („La vie en rose“) atidarys festivalį. Piaf suvaidino Marion Cotillard („Taksi“, „Geri metai“), jos partneriai – Gerard’as Depardieu, Sylvie Testud, Emmanuelle Seigner. Oficialus Berlinalės uždarymo filmas – François Ozono „Angelas“. Prie labiausiai laukiamų, matyt, priskirtinas trečiasis Roberto De Niro režisuotas filmas „Patikimas piemuo“ („The Good Sheperd“), kuris Lietuvoje turėtų pasirodyti jau kovą. Veiksmas nukelia į 5-ąjį dešimtmetį, kai pagrindinis filmo herojus pradeda dirbti amerikiečių žvalgyboje. Filmo pagrindas – vieno CŽV kūrėjų Jameso Jesuso Angletono biografija. Kartu su režisieriumi filme vaidina Angelina Jolie ir Mattas Damonas. Kitas amerikiečių filmas, taip pat nukeliantis į 5-ąjį dešimtmetį ir rodantis šaltojo karo ištakas, yra Steveno Soderbergho „Gerasis vokietis“ („The Good German“). Jo veiksmas rutuliojasi pokario Berlyno griuvėsiuose, kur amerikiečių karo korespondentas (George Clooney) sutinka savo buvusią meilužę Leną. Merginos tėvo ieško ir amerikiečių, ir rusų žvalgybos. Leną suvaidino Cate Blanchett, ji kuria vieną pagrindinių (ir jau nominuotų „Oskarui“) vaidmenų kitame konkursiniame filme „Užrašai apie skandalą“ („Notes on a Scandal“).

Kol kas neskelbiama, kokios žvaigždės šiemet atvyks į Berlyną, tačiau paskaičius festivalinių filmų titrus akivaizdu, kad žvaigždžių nepristigs visiems raudonųjų kilimų naujienų gerbėjams. Į konkursą atrinktas tik vienas filmas iš Centrinės ir Rytų Europos – čekų režisieriaus Jiri Menzelio „Aptarnavau anglų karalių“ („Obsluhoval jsem anglickeho krale“, Čekija, Slovakija), paremtas kadaise su čekų Naująja banga labai susijusio Bohumilo Hrabalo proza. Keli Europos istorijos dešimtmečiai filme pateikiami restorano padavėjo požiūriu.

Visose festivalio sekcijose gausu filmų iš Pietų Korėjos, Kinijos, Japonijos. Prie pačių laukiamiausių konkurso filmų, matyt, priskirtinas ir korėjiečio Park Chan-wooko („Senis“) naujausias kūrinys „Aš esu kiborgas, ir tai gerai“ („I’m a Cyborg, but That’s OK“). Tai pasakojimas apie moterį, kuri prisistato į psichiatrinę gydyklą, tvirtindama, kad yra mašina. Šiemet, kitaip nei anksčiau, konkurse ne taip gausu vokiečių filmų. Vieno originaliausių šių dienų vokiečių režisierių Christiano Petzoldo filmas „Yella“, regis, susies kelias aktualias problemas – ieškančio darbo vyriškio dramą, jo bandymus išsilaisvinti iš nelaimingos santuokos ir pakeisti gyvenimą persikeliant iš Rytų Vokietijos į Vakarus. Susidomėjimą žadina ir belgo Samo Garbarskio filmas „Irina Palm“, kuriame pagrindinį naktiniame klube dirbančios našlės vaidmenį sukūrė Marianne Faithful. Dėl „Auksinio lokio“ kovos ir naujausias kelių „Auksinių palmės šakelių“ laureato Bille’s Augusto filmas „Sudie, Bafana“ („Goodbay Bafana“). Jis pratęsia vieną naujausių kinematografinių madų – susidomėjimą Pietų Afrika – jos istorija ir dramatiškomis permainomis. Filmas yra biografinis pasakojimas apie Jamesą Gregory, ne vienerius metus prižiūrėjusį įkalintą Nelsoną Mandelą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Josephas Fiennesas.

Tačiau Berlinalės konkursą dažnai nustelbia kitose sekcijose rodomi filmai. Pačias naujausias tendencijas ir vardus pristatanti „Panorama“ šiemet parodys 17 vaidybinių pagrindinės programos, 16 „Panorama Special“ ir 17 dokumentinių filmų programos kūrinių ir septynis debiutus. „Panorama“ įtraukė populiarių aktorių režisuotus filmus – bus galima pamatyti naujus Julie Delpy, Steve’o Buscemi, Antonio Banderaso filmus. Tačiau „Panoramoje“ nepristigs ir naujausių nepriklausomų kūrėjų Halo Hartley, Hong Sangsoo, Thomaso Arslano juostų. Kaip visada, šioje sekcijoje bus ir filmų iš Rytų ir Centrinės Europos, bus parodyti penki filmai iš šio regiono, du iš jų – vengriški. „Panorama“ visada įsimena dokumentiniais filmais. Pasak jos vadovo Wielando Specko, šiemet pagrindinės dokumentinių filmų temos bus politika, muzika, menas ir mada. Šioje programoje atsidūrė ir keturias valandas trunkantis filmas apie Andy Warholą („Andy Warhol: a Documentary Film“), kurį sukūrė amerikietis Ricas Burnsas. Tarp menininką filme prisimenančių jo draugų bus Dennisas Hopperis, Bobas Dylanas. Kitas kontroversiškas menininkas, tapęs dokumentinio filmo herojumi, yra režisierius Johnas Watersas. Jeffo Garlino filme „Šis bjaurus pasaulis“ („This Filthy World“) jis prisimena 8-ojo dešimtmečio „partizaninį kiną“ („guerrilla filmmaking“). Pats filmo herojus taip pat žada atvykti į Berlyną ir susitikti su jaunųjų talentų stovyklos dalyviais.

„Patikimas piemuo“

Esami ir būsimi laureatai

Kol kas žinomas tik vienas šiųmetinės Berlinalės laureatas. Tai – amerikiečių režisierius Arthuras Pennas, kuriam vasario 15 d. bus įteiktas „Auksinis lokys“ už kūrybinį indėlį į kiną. Aštuoniasdešimt ketverių metų režisierius kadaise savo filmais „Bonė ir Klaidas“, „Didysis mažas žmogus“, „Misūrio vingiai“ iš esmės pakeitė kino raidą. Pasak festivalio direktoriaus Dieterio Kossliko, „tai didelis režisierius, turėjęs įtakos visam autoriniam amerikiečių kinui. Jis – įdėmus stebėtojas, kritiškai žvelgiantis į amerikiečių visuomenę ir nesilaikantis didžiųjų kino studijų konvencijų bei struktūrų. Tai vienas didžiausių savo kartos amerikiečių kino atnaujintojų.“

Žiuri vadovaus garsiojo „Taksisto“ ir kitų iškilių filmų scenarijaus autorius bei režisierius Paulas Schraderis. Kartu su juo filmus vertins aktoriai Gaelis Garcia Bernalis, Willemas Dafoe, Mario Adorfas, Hiam Abbass, prodiuseris iš Honkongo Nansunas Shi, su Larsu von Trieru nuolat bendradarbiaujanti montažininkė Molly Malene Stensgaard.

Kiekvienais metais festivalis daug dėmesio skiria jauniesiems kūrėjams, įvairiems edukaciniams renginiams. Be abejo, pasiteisino prieš kelerius metus atsiradusi kūrybinė jaunųjų talentų stovykla (Berlinale Talent Campus), į kurią susirenka būsimi kinematografininkai iš įvairių šalių, kartu kuria filmus, klausosi garsių menininkų paskaitų. Šiemet vyks įdomūs praktiniai užsiėmimai, susitikimai su režisieriumi Walteriu Sallesu („Motociklininko dienoraštis“), aktoriumi Gaeliu Garcia Bernaliu („Miego mokslas“), operatoriumi Sławomiru Idziaku, sėkmingai dirbančiu ir Holivude, ir Europoje, ir daugybe kitų įvairių sričių (dailininkų, garso režisierių, scenaristų) kūrėjų, vyks diskusijos, jaunųjų projektų pristatymai. Tarp 350 šių metų dalyvių galima aptikti ir dvi lietuvių pavardes – prodiuserės ir scenaristės Giedrės Šimanauskaitės bei kompozitoriaus Tito Petreikio.

Ne pirmus metus vykstančio organizacijos „European Film Promotion“ renginio „Ateities žvaigždės“ („Shooting Stars“) tikslas atkreipti dėmesį į jaunus įvairių šalių aktorius. Ankstesniais laureatais buvo Rachel Weisz, Danielis Craige’as, Franka Potente. Atrankos komisija paskelbė šiųmetinių sąrašą. Tarp 25 vardų – ne tik solidžių kinematografijų – vokiečių, britų, italų, lenkų, bet ir Liuksemburgo, Čekijos, Islandijos, net Estijos jauni aktoriai. Lietuvių, kaip ir kasmet, sąraše nėra. Lietuvių filmų festivalio programoje taip pat nėra. Tačiau Berlinalės kino mugėje tradiciškai bus Baltijos šalių kino stendas. Jame visi norintieji galės gauti išsamią informaciją apie tai, kas vyksta lietuvių kine, kino mugėje vyks ir naujausių, pas mus dar nerodytų lietuvių filmų peržiūros. Jose dažniausiai dalyvauja kitų festivalių rengėjai, ieškantys filmų būsimiems savo renginiams.