Peliukas nusitašė

Mona Liza gyva! Taip, ir ji gyvena normalų, statistinei moteriai būdingą gyvenimą. Prisimenate, kaip prieš kelerius metus kažkas iškėlė teoriją, kad Leonardo Mona Liza šypsosi dėl to, kad neva yra nėščia (nes kitų priežasčių moteriai šypsotis tiesiog negali būti). Taip ir buvo. Paskui (po to, kai ji pagimdė, žinoma) išaiškėjo, kad ji iš tiesų yra vyras (panašus į savo kūrėją), arba bent jau nori būti vyru, kaip kiekvienai moteriai ir pridera. Bet tai praeinanti fazė. Na o dabar, kai jos pirmasis vaikas jau paaugo, ji ir vėl šypsosi. Ir žinote kodėl? Ogi todėl, kad, kaip neseniai nustatė meno žinovai ir ekspertai, ji ką tik pagimdė antrą (!) kūdikį. Apie tai neva galima spręsti iš to, kad po jos viršutiniais drabužiais yra nutapyti ir apatiniai, ir dar toks diržas, kuris dėvimas iškart po gimdymo. O iš ko aišku, kad tai jau antras vaikas? – Taigi su pirmuoju buvo nėščia jau prieš kiek metų! Kaži, ką mūsų Liza veiks toliau? Galbūt šypsosis, kad ir antrąją atžalą pavyko įtaisyti į darželį? Gal bus šiek tiek melancholiškai susimąsčiusi, kad pirmajam nelabai sekasi mokykloje? Ypač matematika prastai. O gal jos vyras susirado meilužę? Na ir tegu, antras vaikas vis tiek ne nuo jo.

Tuo tarpu „Barbikane“ veikiančios parodos „XX amžiaus Europos fotografai“ recenzijoje apie vieną Edo van der Elskeno fotografiją buvo parašyta maždaug taip: netektis, galbūt karo auka, izoliacija, laisvės troškimas, etc. etc. Nuėjau pažiūrėti. Fotografija tokia: lovoje prie lango nugara į mus guli jauna, gražiai sudėta blondinė. Viena jos koja visa sugipsuota. Fotografas aiškiai paprašė merginos ne tik nusikloti, bet ir nusimesti ligoninės pižamą, nes ta gadino visą vaizdą, ir ji liko prisidengusi vien apatinėmis kelnaitėmis ir gipsu. Už lango – kalnai. Vieta: Šveicarija. Laikas: 1967. Kokia netektis? Koks karas!? Šveicarijoje! Iš tikrųjų mergina slidinėjo Šveicarijos kurorte ir susilaužė koją. Dabar turi gulėti ligoninėj, kai visi „maudosi ir žaidžia kamuoliu“, t.y. toliau slidinėja. Siaubinga tragedija. „Daugiaplanis, daugiareikšmis, gilus ir sudėtingas meno kūrinys.“

Užtat man daug labiau patinka menininkai Peteris Fischli ir Davidas Weissas (jų retrospektyva dabar veikia „Tate Modern“): jų darbų nereikia aiškinti. Žiūrėkite, šiame puikiame kūrinyje peliukas irgi mįslingai šypsosi. Ir nereikia spėlioti, kodėl – nėščias jis ar jau pagimdė; pirmą vaiką ar antrą; vyru ar moterimi jis norėtų būti – viską pasako pavadinimas: „Peliukas nusitašė“! Be to, šalia pavaizduotas ir išgertas butelis. Fischli ir Weisso skulptūrų ir fotografijų pavadinimai nieko nemistifikuoja, nebando apsimesti protingesni, negu yra. Kitos nedegto molio skulptūrėlės vadinasi, pavyzdžiui, taip: „Ponas ir ponia Einsteinai netrukus po savo sūnaus, genijaus Alberto, pradėjimo“; „Mickas Jaggeris ir Brianas Jones’as eina patenkinti namo, sukūrę dainą Aš negaliu pasitenkinti“. Ir t.t. Krištolo tyrumo menas.