Vilniaus „Lėlė“: Viliaus Orvido pėdomis

„Čia ne aš darau, čia Aukščiausiasis per mane daro. Aš tik bandau jam netrukdyt...“ – paskutiniame interviu kalbėjo 1992 m. miręs Žemaitijos skulptorius Vilius Orvidas. Jis kūrė tai, kas vieniems reiškė tiesiog turistinės traukos tašką Kretingos rajone, gražią ir keistą Orvidų sodybą, kitiems – „absurdo muziejų“, nesuprantamą ir piktinančią akmenų, medžių ir keisčiausių daiktų sankaupą po atviru dangum, dar kitiems – atgaivos, savivokos ir sielos išgydymo vietą.

„Svarbiausias momentas – netrukdyti daryti, ko Anas iš manęs nori... Bet tai yra labai sudėtinga. Sudėtinga numarinti senąjį „aš“, kad nebebūtų savimeilės, nebūtų egoizmo“, – kalbėjo Vilius Orvidas, buvimas šalia kurio labiausiai ir traukė tuos, kuriems didžiule trikampe „Dievo akim“ aprėminta sodyba Gargždelės kaime buvo ne turistinės pramogos, o išsigelbėjimo, išgijimo ar dvasinio darbo su savimi vieta. „1973 m. grįžęs iš armijos, pajutau didelį sielvartą dėl melioracijos naikinamos gamtos. Ryžausi bandyti suteikti meninę išraišką medžiams ir akmenims, kad jie taptų neliečiami“, – apie sodybos kūrimo pradžią rašė Orvidas 1991 m. jau nepriklausomybę susigrąžinusios Lietuvos Aukščiausios tarybos deputatams, prašydamas padėti išsaugoti tai, kas sukurta.

Sodybos kūrimas vyko lygiagrečiai su asmeniniais dvasiniais ieškojimais. Vidinio poreikio vedamas, Orvidas domėjosi įvairiomis dvasinėmis praktikomis, išbandė budizmą, praktikavo jogą, kol įsišaknijo krikščionybėje. Buvo net davęs pirmuosius pranciškonų vienuolio įžadus, nors po metų jų nepratęsė, sakydamas, kad labiausiai jam patinka ribos, kai „kibirkščiuoja“. Pats vengęs mokyklos, manęs, kad ugdyti žmogų galima tik nespraudžiant į vienodus rėmus, atsargiai, lanksčiai, kaip pats sakė, primygtinai nieko nei peikiant, nei neigiant, Vilius Orvidas savo sodyboje priimdavo ir menininkus, intelektualus, ir tuos, kurie dėl įvairių priežasčių nerado santarvės su savimi ir vietos visuomenėje. Šio žmogaus paliesta daugybė tų, kurie buvo susitikę su Viliumi Orvidu asmeniškai, ir tų, kurie apie jį tik skaitė ar girdėjo. Net ir išėjęs (mirė vos keturiasdešimties, plyšus širdžiai), jis tebedomina ir tebedaro įspūdį gyviesiems.

Režisierius Vytautas V. Landsbergis, sukūręs filmą apie Vilių Orvidą, prieš pusantrų metų Vilniaus teatre „Lėlė“ pastatė apie jį ir spektaklį „Vilis“. Mažojoje salėje rodomas spektaklis, kuriame vaidina du aktoriai – Vilius Kirkilionis ir Almira Grybauskaitė – dar vienas bandymas prisiliesti prie daugeliui brangios, o jauniems žmonėms dar nepažįstamos asmenybės. Spektaklio scenarijui, pavadintam paties Orvido žodžiais „Tenoriu būt balta dėmė...“, buvo panaudoti jo autobiografinių tekstų, interviu ir eilėraščių fragmentai, prisiminimai. Skirto spektaklio metu rodomi unikalūs archyviniai kino kadrai.

Retai vaidinamą „Vilių“ bus galima pamatyti šį penktadienį, rugsėjo 29 d., 18 val. „Lėlės“ teatro Mažojoje salėje.

„Lėlės“ inf.