Valdas Pranulis (1965–2006)

Mirties banalybė tokia pat, kaip ir buvimo banalybė. Numirti – tai tik pabaigti tų pačių judesių kartojimą. Niekas neturi prasmės; žinant tai, išėjimo laukimas nesudaro problemų.
Algimantas Krinčius

Ketvirtadienį, liepos 6 d., iš gyvenimo pasitraukė aktorius, režisierius, buvęs Vilniaus Senamiesčio teatro vadovas (1995–2006 m.) Valdas Pranulis – vienas iš netradicinės teatro krypties menininkų Lietuvoje.
Gimė 1965 metais gruodžio 22 d. Vilniuje. 1986–1988 m. aktoriaus meistriškumo mokėsi tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (LMA), prof. Algės Savickaitės kurse, 1988–1993 m. dramos režisūros specialybės rež. Jono Vaitkaus kurse. Nuo 1996–2005 m. vadovavo Vilniaus Senamiesčio teatrui.
Valdas Pranulis, tapęs Vilniaus Senamiesčio teatro vadovu, tęsė šio teatro (įkurtas 1989 metais) įkūrėjo Vlado Limanto teatrines tradicijas – tai akcijos ir vaidinimai netradicinėse erdvėse (gatvėse, aikštėse, bažnyčiose, pilyse, parkuose, gamtoje ir t.t.). Valdas Pranulis organizavo ne vieną renginį, vaidinimą, akciją, skirtą Vilniaus šventėms: tai "Trys karaliai" (nuo 1999 m. kasmet sausio 6 d. vykstanti eisena ir rodomas vaidinimas), "Pašvęstojo gimimas" (1999 m. projektas, rodytas Pranciškonų bažnyčioje), "Napoleono dienos Vilniuje" (2003 m.), tarptautinis gatvės teatrų festivalis "Teatras be stogo" (2004 m.), pasaulio turizmo savaitė, teatralizuota ekskursija "Vilniaus vaiduokliai ir mistinės istorijos" (2004 m.), lauko vaidinimas "Sidabrinė metų naktis" pagal Birutės Mar eilėraštį (2004 m.). Valdas Pranulis neapsiribojo vien gatvės akcijų, miesto švenčių kūrimu. Rūpindamasis Vilniaus Senamiesčio teatro repertuaru, režisavo spektaklius vaikams ir suaugusiems. 1996 m. su Vilniaus universiteto studijas baigusiais aktoriais lituanistais, Vlado Limanto ir A. Savickaitės kurso studentais (vėliau teatro branduolį sudarė šio kurso studentai), sukūrė spektaklius: K. Sajos "Mamutų medžioklė", 1997 m. – V. Žilinskaitės "Berniukas iš albumo" (spektaklis vaikams), 1997 m. – Rene de Obaldia "Agrikultūrinis kosmonautas", 1998 m. – A. Bausio "Veršio sapnas" (Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje "Vaidiname žemdirbiams" apdovanotas net trimis prizais), 1999 m. – D. Harrowerio "Peiliai vištose", 2000 m. – S. Dikčiūtės, A. Bausio muzikinis žaidimas "Penklinės gatvė", 2000 m. – E. Ionesco "Plikagalvė dainininkė". Pastarasis vaidinimas buvo pastatytas ir Klaipėdos dramos teatre, kaip ir 1998 m. N. Gogolio "Vedybos". Taip pat režisavo spektaklius Šiaulių ir Panevėžio dramos teatruose. Suvaidino Oskaro Koršunovo ir Audriaus Nako, taip pat keliuose Jono Vaitkaus spektakliuose ("Dar kartą apie tą patį", "Dievo avinėlis").

... Ir nereikia iliuzijų vėjo.
Nuogas gimęs, nuogas išeisiu,
Neturėsiu net vargšo drabužių.

Bus sekmadienis, o gal ketvirtadienis,
Nesvarbu, nes tai nieko nekeičia, –
Paslaptinga viešnia jau ateis pas
mane –
Ji dienų nepažįsta.

(Algimantas Krinčius, "Mirtis sekmadienio nepripažįsta")
Vilniaus senamiesčio teatras