Atostogos praeis greitai

Johnny Depp

Nekantraudamas tarsi mokinukas laukiu atostogų ir galimybės pabėgti prie jūros, kur nebus laikraščių, televizoriaus ir interneto. Tačiau viliuosi, kad ir Jums, mieli skaitytojai, pavyks nors trumpam ištrūkti iš vis labiau žiniasklaidos diktuojamo gyvenimo ritmo. Bet kol kas esame ten, kur esame, ir ranka savaime tiesiasi link kokio nors mygtuko. Kaip sušvelninti to neišvengiamo bendravimo sukeltas dvasines traumas? Žinoma, žiūrėti tik tai, kas nekenksminga – gerus filmus. Ir jokios vasarą gerokai išdvėsusios politikos. Gerų filmų bus. Tiesa, kai kuriuos jų televizijos rodo taip dažnai, kad norisi kreiptis į autorių teisių agentūrą. Kita vertus, kai kurie potencialūs filmo žiūrovai tik dabar pajus vieno ar kito filmo teikiamą malonumą, nes anksčiau buvo maži ir tėvai juos varydavo į lovą. Toks malonumas laukia kai kurių Terry Gilliamo filmo "Baimė ir neapykanta Las Vegase" (TV3, 31 d. 22.40) žiūrovų. Juolab kad bus proga atiduoti pagarbą savo noru šiemet iš gyvenimo pasitraukusiam rašytojui Hunteriui S. Thompsonui, filmo pagrindu tapusios knygos autoriui ir Johnny Deppo suvaidinto personažo prototipui. 1971 m. parašyta knyga iškart įtvirtino Thompsoną tarp pačių šlovingiausių jo kartos kūrėjų – Kerouaco, Mailerio, Capote’s.

Dar vienas rašytojas yra pagrindinis Benoit Jacquot filmo "Sadas" (BTV, rugpjūčio 7 d. 22 val.) herojus. Puikus prancūzų aktorius Danielis Auteuil’is vaidina markizą de Sade’ą. 1794 m. išleistas iš Sen Lazaro kalėjimo jis vyksta į senus rūmus, kuriuos revoliucionieriai irgi pavertė kalėjimu, tik šiek tiek laisvesniu. Rūmuose markizas susitinka su aristokratais, kuriuos čia taip pat atnešė revoliucijos banga. Tačiau režisieriui labiau rūpėjo parodyti, kad de Sade’as net mirties šešėlyje sugeba flirtuoti, tad filmas pasakoja apie rašytojo pastangas suvedžioti jauną merginą. Siužetas gal ir neblogas, bet režisierius taip pretenzingai stengiasi įrodyti savo abejotiną talentą, kad "Sadas", nepaisant aktoriaus pastangų, dažnai pakimba tuštumoje.

Užtat daug tikiuosi iš australų režisieriaus Peterio Dunkano komedijos "Sielos dalelė" (LNK, 31 d. 22.15). Ir ne tik todėl, kad jis išgarsėjo gana beprotišku filmu "Revoliucijos vaikai", bet ir todėl, kad "Sielos dalelėje" vaidina mano mėgstamas aktorius Geoffrey Rushas (jis vaidino de Sade’ą filme "Užnuodyta plunksna"). "Sielos dalelėje" jam teko nuo valdžios apsvaigusio politiko, ir dar satanisto, vaidmuo. Įdomiausia, kad Rusho herojui yra lemta tapti ir Australijos premjeru. Nesitikiu sulaukti lietuviškos politinės komedijos, nes, kaip supratau iš žiniasklaidos pranešimų, mūsų kūrėjai dabar išgyvena lytinio brendimo periodą ir rengiasi festivaliui sekso temomis, tad politika jiems nerūpi. Gaila, nes politikos scena knibždėte knibžda komedijų personažų – čia ir įtartinos kunigaikštienės, ir nevykėliai diplomų padirbinėtojai, ir Vasiukų dangoraižių statytojai bei kino teatrų pardavėjai, žodžiu, visai kaip tame Nojaus laive. Tik tvano vis kaip nėr, taip nėr.

Neįprastų filmų, kurie kartais įvardijami magiško realizmo vardu ("Būti Džonu Malkovičiumi", "Šokoladas"), gerbėjams turėtų patikti ir Steve’o Barrono "Žiurkė" (TV3, 5 d. 23.30). Filmo herojus Hubertas Flynas (Pete Postlethwaite) gyvena Dubline. Pirmenybę jis teikia ne vyro ar tėvo pareigoms, o alui. Vieną naktį jis lėtai ima virsti žiurke. Be to, Huberto miegamajame įsikuria kažkoks tipas ir pradeda rašyti romaną apie Huberto transformaciją. Aišku, jis tikisi, kad romanas taps didelio biudžeto filmu… Manau, kas šioje airiškoje pasakoje laukia daug atpažinimo akimirkų, juk lietuviai taip pat aistringai mėgsta alų.

Lytinio švietimo kino priemonėmis šalininkams siūlyčiau žavią Gary Winicko komediją "Vaikėzas" (BTV, rugpjūčio 1 d. 21.55). Jos herojus – penkiolikmetis vaikinas Oskaras (Aaron Stanford), kaip ir visi tokio amžiaus vaikinai, apsėstas minčių apie seksą. Nuo savo bendraamžių jis skiriasi tik tuo, kad yra puikiai išsilavinęs, laisvai kalba prancūziškai, o jo mėgstamiausias rašytojas yra Voltaire’as. Oskaro tėvai išsiskyrę, jo tėvas neseniai vedė įdomią moterį Iv (Sigourney Weaver). Vaikinas žavisi Iv, bet per Padėkos dieną Oskaras patenka į pamotės klasės draugės lovą… Nufilmuotas skaitmenine videokamera "Vaikėzas" 2002 m. buvo labai entuziastingai sutiktas Sandanso festivalyje.

Gary Winicko filmas kažkuo primena ankstyvuosius Woody Alleno filmus. LNK (7 d. 22.15) parodys trisdešimt trečią šio kūrėjo filmą "Holivudas mirė" (2002).

Tai dar viena istorija apie nevykėlį, kurį suvaidino pats režisierius. Jo herojus – kino režisierius Valas, išgyvenantis kūrybinę krizę. Kai jam pasiūloma sukurti filmą apie 5-ojo dešimtmečio Niujorką, Valas tikisi, kad nauja tema padės atgauti prarastą formą. Juolab kad buvusi Valo žmona tapo įtakinga prodiuserė ir nori jam padėti. Viskas būtų gerai, bet iš susijaudinimo Valas praranda regėjimą… Allenas šiame filme pasišaipo ir iš savęs, ir iš kultinių režisierių garbinimo, ir iš prancūzų kino snobų, nes būtent šie Valo filmą atrenka Kanams.

Aš ilsiuosi žiūrėdamas Rytų filmus. BTV (5 d. 21.55) parodys 2001 m. Pietų Korėjoje visus kasų rekordus sumušusį Jo Jin-gyu filmą "Mano žmona – gangsterė". Filmo herojė, paklusdama mirštančiai seseriai, nusprendžia tapti pavyzdinga žmona ir motina. Tačiau pasirodo, kad tai ne taip lengva, jei buvai gaujos lyderė ir gerai išmanai kovų meną. Įspūdingos kovos laukia ir garsaus Honkongo režisieriaus Billy Tongo filme "Drakono grumtynės" (LNK, 30 d. 22.55). Dabar bene ryškiausia Rytų kovų filmų žvaigždė Jetas Li čia vaidina garsų akrobatą ir kovų žinovą, kuris apkaltinamas nužudęs savo draugą. Žiūrėdami filmą "Briuso Li paslaptis" (LNK, 6 d.11.45) neapsigaukite: tikrojo Bruce’o Lee čia nėra, o dorus San Francisko kinų kvartalo gyventojus nuo blogio pinklių išgelbstintį kovotoją vaidina Bruce’as Li.

Ir dar du filmai, kupini dabar gal jau kiek senamadiškos egzotikos, nes pasakoja apie skirtingų civilizacijų žmonių susidūrimą išvengdami postmodernistinių tauškalų apie multikultūriškumą. Johno Miliuso "Atsisveikinimas su karaliumi" (LNK, 6 d. 19.05) sukurtas pagal Pierre’o Schoendorfferio romaną, tačiau savo dvasia jis labiau primena Conrado knygas. Filmo herojus – amerikietis karys (Nick Nolte) – pabėga nuo japonų. Jis slapstosi Borneo saloje ir visiškai susigyvena su čiabuviais indėnais, kurie amerikietį laiko dievu ir karaliumi, nes šis turi nepakartojamų tatuiruočių. Amerikietis atsisako kautis kartu su britais, bet kai jo salą užpuola, jis gina savo tautą ir jos teises.

Ko gero, pats nostalgiškiausias ateinančios savaitės prisiminimas – Sidney Pollacko filmas "Mano Afrika" (TV3, 6 d. 12.55). Dabar jau žinome, kad prisidengusi Isako Dineseno slapyvardžiu danų rašytoja Karen Blixen aprašė save. 1985 m. pasirodęs filmas sužadino susidomėjimą šia nepaprasta moterimi, kuri XX a. pradžioje savo gyvenimo meilę ir prasmę surado Afrikoje. Keistas dalykas, nors esu matęs ne vieną Blixen nuotrauką, jos veidas man asocijuojasi su "Mano Afrikos" aktore Meryl Streep. Nepamirštamas veidas ir nepamirštamas laisvės pojūtis, kurio ilgėtis priverčia "Mano Afrika".

Perfrazuojant vienos žinių laidos vedėją – atostogos praeis greitai.

Jūsų –

Jonas Ūbis