Kas bijo Douglaso Adamso?

Šiandien mūsų ekranuose pasirodo Gartho Jenningso filmas "Galaktikos gidas" ("The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy", JAV, D. Britanija, 2005). Platintojai jį pristato kaip juokingiausią metų komediją. Pagaliau kultinė Douglaso Adamso romanų serija sulaukė savo ekranizacijos. Sakoma, kad romanų sumanymas gimė 8-ajame dešimtmetyje viename Austrijos lauke po to, kai girtas studentas Adamsas nesėkmingai bandė užmegzti kontaktus su austrų valstiečiais. 1978 m. Douglasas sukūrė BBC šešių dalių radijo pjesę, kuri iškart užvaldė salos gyventojų protus. Tada atėjo laikas kurti knygų seriją (iki dabar jos parduota beveik 16 milijonų egzempliorių), šiek tiek vėliau – televizijos serialą, kompiuterinį žaidimą ir net …rankšluosčių kolekciją. Ilgiausiai teko laukti filmo. Su jo kūrimu susijęs ne vienas žmogus – kurį laiką filmą norėjo kurti net du "Monty Python" grupės nariai – Terry Gilliamas ir Terry Jonesas, buvo minimas Ivanas Reitmanas, bet režisieriumi tapo Jay’us Roachas. Jo kandidatūrai pritarė ir pats Adamsas. Tačiau po penkerių metų Roachas atsisakė. Tada prodiuseriai nusprendė pakviesti Spike’ą Jonzą, bet šis buvo užimtas kitu filmu ir pasiūlė kreiptis į "vienus šaunius anglų vaikinus". Taip filmas pateko į Gartho Jenningso rankas. Jis ir Nickas Goldsmithas – patys populiariausi britų klipų kūrėjai, sukūrę kultinius klipus "Coffe and TV" grupei "Blur" ir "Right Here, Right Now" grupei "Fatboy Slim". Iki tol jie nebuvo sukūrę nė vieno filmo, bet visiškai pasitikėjo savimi. Panašiai atsitiko ir aktoriams: tarp kandidatų buvo minimi Danas Aykroydas, Billas Murray’us, Jimas Carrey. Adamsas net juokavo: "Filmą prastumti į kino teatrus taip pat sunku kaip apskrudinti kepsnį į jį kvėpuojant".

Ciklo herojus yra radijo žurnalistas, visiška vidutinybė Arturas Dentas. Vieną rytą už tvoros jis aptinka buldozerius, pasirengusius sunaikinti jo kuklius namus – per Dento namą numatyta tiesti kelią. Tai – nelabai vykusi dienos pradžia, bet tik pradžia, nes netrukus atskris kosmoso gyventojai, kurie tiesia kelią per galaktiką ir todėl turi sunaikinti kelyje pasipainiojusią Žemę. Paskutinę sekundę Arturą išgelbsti kaimynas Fordas Prefektas, kuris prisipažįsta esąs ateivis iš kosmoso, renkantis medžiagą savo kelionių autostopu per galaktiką gidui. Tad netrukus Dentas su draugu išsirengia į kelionę po visatą.

Douglasas sužavėjo skaitytojus pirmiausia puikiu stiliumi. Suaugusieji įžvelgė jame Swifto ir Dickenso tradicijų tęsėją, pats rašytojas neslėpė susižavėjimo Kurto Wonneguto ir P.G. Wodehouse’o kūryba. Jaunuosius skaitytojus žavėjo rašytojo fantazija, balansuojanti ties rimtumo ir gryniausio absurdo riba. Tik jis galėjo sugalvoti žuvelę Babel, kuri, įdėta į ausį, verčia visas kosmoso kalbas, o skaičių 42 pavadinti galutiniu atsakymu į klausimą apie būties prasmę. Skaitytojų vaizduotę žadino ir kalbiniai rašytojo triukai. Būdamas literatūros magistras jis žavėjosi komunikacijos teorijomis ir lingvistika. Todėl Adamso prozą skaityti lengva, bet labai sunku versti. Adamsas sukūrė naują žanrą, nevengdamas nei neologizmų, nei abstrakčių sąvokų. Kartu su draugais Adamsas sukūrė ir legendinį iki šiol neįvardytų daiktų ir reiškinių žodyną. Kaip angliškai išreikšti šilumos įspūdį, kurį pajuntate atsisėdęs ant kėdės, ant kurios ką tik sėdėjo kitas žmogus? Reikia atsiversti "The Meaning of Life" (pavadinimas, be abejo, susijęs su "Monty Python"). Beje, Adamsas net pasirodė vienoje "Skrajojančio cirko" serijoje. (Elektroninę žodyno versiją galima rasti adresu: www.Bbc.co.uk/h2g2/guide/.)

Skaitytojai pamilo Adamsą ir už tai, kad jis buvo "savas". Paradoksas, bet kosmoso gyventojai, nepaisant jų egzotiškos išvaizdos, labai žmogiški. Pakanka prisiminti nuobodžius ir visiškai subiurokratėjusius vogonus, beviltiškai ieškančius pritarimo savo poezijai, ar pažvelgti į dvigalvį galaktikos prezidentą, kad kreivame Adamso veidrodyje pamatytum žemiečius. Adamso kūryboje yra ir daug optimizmo, kurį geriausiai perteikia ant gido viršelio besipuikuojąs užrašas "Nepanikuok!".

Deja, Adamsas nesulaukė premjeros. Suspėjęs parašyti apie dvidešimt scenarijaus versijų jis mirė nuo širdies smūgio treniruoklių salėje. Adamso garbei gerbėjai iš viso pasaulio mini "rankšluosčio dieną" – tai rekvizitas, be kurio neįmanoma jokia kosminė kelionė. Kiekvienų metų gegužės 25 d. (t.y. praėjus dviem savaitėms po Adamso mirties) jie pagerbia rašytoją visą dieną nesiskirdami su rankšluosčiu.

10 Adamso minčių, kurios sukrėtė galaktiką

1. Iš pradžių buvo sukurta visata. Tai supykino daugelį žmonių ir buvo visuotinai pripažinta nevykusiu sumanymu.

2. Klaidinga manyti, kad kiekvieną didesnę problemą galima išspręsti žmogėnų pagalba.

3. Yra teorija, skelbianti, kad vos tik kas nors įmins visatos mįslę, jos vietoje iškart atsiras kita, dar sudėtingesnė ir neišsprendžiamesnė. Yra ir kita teorija, teigianti, kad taip jau atsitiko.

4. Sakyčiau, žmonės nesididžiuoja savo protėviais ir retai juos kviečia prie stalo.

5. Laikas – tai iliuzija, bet pietų laikas – visai kas kita.

6. Kiekvienas, kas sugeba tapti prezidentu, turi būti bematant nušalintas nuo galimybės vykdyti šią funkciją.

7. Neatsitiktinai nė vienoje žmonijai žinomoje kalboje neegzistuoja posakis "gražus kaip oro uostas".

8. Niekas nekeliauja greičiau už šviesą, išskyrus blogas naujienas, kurios vadovaujasi savo taisyklėmis.

9. Žmonės – ypatinga rūšis, sugebanti mokytis iš kitų patirties ir kartu visais būdais siekianti išvengti šio metodo.

10. Gyvenimas panašus į greipfrutą. Jis primena apelsiną, yra sultingas, turi kelias sėklas ir kai kurie žmonės suvalgo pusę jo prieš pusryčius.

Parengė Kora Ročkienė