Mongolijos atšvaitai

S. Dolgor "Amgalanas". 2003 m.

"Vartų" galerijoje veikia pirmoji Lietuvoje Mongolijos šiuolaikinio meno paroda "Mongolijos atšvaitai". Parodos rengėjai – Mongolijos dailininkų sąjunga ir VDA UNESCO katedra. Projektas, pristatantis naujausius mongolų dailininkų darbus, tarsi tęsia jau anksčiau Lietuvoje surengtų Azijos žemyno (Kinijos, Kazachstano), Kaukazo (Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano) bei kitų tolimų regionų dailės parodų seriją.

Parodoje dominuoja kūryba, balansuojanti tarp europietiškojo modernizmo ir senųjų krašto tradicijų, stipriausiai besireiškiančių specifiniais motyvais, kūrinių struktūra, koloritu, ornamentikos naudojimu. Tai daugiausia aliejinė tapyba, piešiniai tušu, eksponuojami ir keli taikomosios dailės – odos, tekstilės – darbai. Archajišką, spalvingą Mongolijos kultūrą atspindi ryškių spalvų dermės, kalnuoto peizažo, raitelių, žirgų, kupranugarių figūros, vingrūs raštai, abstraktūs kaligrafijos ženklai. Vargu ar nedidelė tapybos, grafikos bei taikomosios dailės kūrinių kolekcija gali pretenduoti į išsamesnę mongolų dailės tendencijų apžvalgą, juolab kad nėra visiškai aiškūs ir tokių reprezentacinių parodų atrankos kriterijai. Kai kurie darbai traukia dėmesį įdomiais skirtingos kilmės tapysenos ir motyvų deriniais. Tokie yra, pavyzdžiui, M. Erdenebayar nedidelio formato aliejinės tapybos darbai, kur Mongolijos peizažo motyvus – auksines kalnų viršūnes, besiganančių gyvulių siluetus – papildo dekoratyvus ekspresionistinis pradas ("Balti arkliai", "Atsiminimai", 2004). Išsiskiria S. Dolgor darbas "Amgalanas" (2003), tapęs savotišku parodos simboliu, reprodukuotas plakatuose – šilto, ugningo kolorito kompoziciją dar labiau pagyvina energingas daugybės mažyčių figūrėlių ritmas, o savitas komponavimas, tarsi žvelgiant "iš viršaus", suteikia "liaudišką" primityvizmo atspalvį.

Tačiau nemažai parodoje eksponuojamų mongolų dailininkų kūrininių yra grynai "europietiški" ar "amerikietiški"; čia tradicijų įtaka vos juntama, o kai kuriems autoriams visiškai neaktuali. D. Bold "Balta kompozicija" bei "Raudona kompozicija" (2004) – meistriški abstrakčios arba gestiškos tapybos pavyzdžiai, kuriuose pastebimi subtilūs giminingo kolorito, apibendrintų įtaigių formų sąskambiai.

Kitur akivaizdžios impresionistinės dailės variacijos. Y. Oyunchimeg kompozicijoje "Balta rasa" (2002) smulkių potėpių brūkštelėjimais kuriama rasotos ryto pievos nuotaika – švyti kuklūs pievų žolynai, mažyčiai gėlių žiedeliai. Fotorealizmo išraiška imponuoja D. Erdene – aliejinės tapybos paveiksle "Renesansas" (2004) nutapyta stovinčios jaunos merginos figūra. Nuogas moters kūnas pabrėžtinai komponuojamas kūrinio centre, nevengiant sąsajų su italų Renesansu (realistiškas ir idealizuotas vaizdavimas, komponavimo ypatumai) ir populiariais krikščioniškos ikonografijos motyvais – moteris rankoje laiko obuolį, tarsi primindama biblijinę Ievos ir Adomo nuodėmės istoriją.

Šiuolaikiniai Mongolijos dailininkų portretai savo stilistika taip pat artimi europietiškojo modernizmo principams. T. Munkhjin "Paveikslas 170" ir "Paveikslas 151" (2003) įdomūs skirtingų faktūrų, aliejinių dažų, pieštuku brėžiamų linijų deriniais. Portretuojamųjų figūros čia papildomos simboliškais atributais, kuriant skirtingų asociacijų, nevienalytės erdvės ir laiko įspūdį. Užtat T.S. Enkhjin jaunos moters portretas "Zaya" (2000) – tikroviškas, tačiau ekspresyvus, kiek kampuoto silueto atvaizdas.

Ieškant mongoliškų tradicijų atspindžių, iškalbingiausi atrodo piešiniai tušu bei taikomosios dailės pavyzdžiai. Žinoma, abstraktūs rašmenys europiečiui lieka paslaptis, – nežinome juose užkoduotų reikšmių naratyvo, tačiau galime grožėtis skirtingais raidžių masteliais, užteptų ir tuščių popieriaus plotų žaismu, kūrinio kompozicijos ritmika. S. Altantuya gobelenas "Giminė" (2003) žavi santūriomis spalvomis, jaukiomis natūralios vilnos tekstūromis, apibendrintų formų sąskambiais. Kitos technikos tekstilės darbuose – spalvingose aplikacijose – T. Khandmaa sumaniai naudoja tamsių aksominių audinių, blizgių aukso siūlų kontrastus, menančius senuosius mongolų amatus. R. Ariunbold menininės odininkystės darbų cikle taip pat dominuoja taurus tamsaus odos paviršiaus ir auksinių rašmenų bei abstrahuotų figūrėlių derinys.