Širdžių muzika Rašytojų sąjungos salėje

Šiltą birželio 10-osios pavakarę gausus klausytojų būrys susirinko į Rašytojų sąjungos salę pasiklausyti romantinės muzikos koncerto, pavadinto "Iš širdies į širdį". Tą vakarą muzikavę Ligita Račkauskaitė (mecosopranas), Ala Bendoraitienė (fortepijonas) ir Zbignievas Levickis (smuikas) išties nuoširdžiai sujaudino ne vieną klausytoją, atlikdami itin plataus spektro – ir laikmečio, ir geografijos prasme – romantinę muziką. Ilgiau nei valandą trukusiai programai prireikė nemenkos atlikėjų (ypač pianistės A. Bendoraitienės, buvusios abiejų to vakaro solistų partnere) ištvermės, tačiau susirinkusiesiems ji nė kiek neprailgo.

Programos ašis buvo viena populiariausių L. van Beethoveno sonatų smuikui – "Pavasario" sonata F-dur, op. 24. Pats autorius yra sakęs, jog jo sonatas smuikui derėtų vadinti sonatomis fortepijonui ir smuikui, tuo pabrėždamas fortepijono partijos svarbą. Išties, klausantis kūrinio, žavėjo emocingas abiejų instrumentų "pokalbis", kupinas įvairiausių muziką turtinančių niuansų, itin dėmesingo viens kito girdėjimo, spalvingos garso amplitudės – nuo trapaus pianissimo iki sodraus, tačiau neperspausto forte, t.y. viso to, be ko neįmanomas geras kamerinės muzikos atlikimas. Puiku, kad daugelį metų būdamas Valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu bei Vilniaus kamerinio orkestro vadovu Zbignievas Levickis nuolat randa galimybių groti ir įvairią kamerinę muziką, kuri, žinia, kelia atlikėjams savus, specifinius reikalavimus.

Koncerto instrumentinę dalį supo vokalinė muzika, atlikta respublikinių ir tarptautinio konkursų laureatės, Nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Ligitos Račkauskaitės. Dainininkė, gamtos apdovanota stipriu, sodriu plataus diapazono mecosopranu, tą vakarą atliko įvairų repertuarą – kūriniai skambėjo italų, vokiečių, prancūzų, rusų, lietuvių kalbomis; išgirdome R. Wagnerio, R. Strausso, E. Griego, S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio, F. Poulenco, F.P. Tosti, A. Kačanausko ir kitų kompozitorių kūrinius.

Nors Rašytojų sąjungos salė, regis, prašyte prašosi čia atlikti kamerinę muziką, tačiau būtent arijos iš operų (G. Donizetti "Favoritė", C. Saint-Saėnso "Dalila", G. Bizet "Karmen"), skambėjusios koncerto metu, įtikino, kad dramatiška, monumentali operinės muzikos prigimtis dainininkei itin artima. Tuo tarpu skambant kameriniam repertuarui norėjosi daugiau intymumo, pastelinių pustonių, raiškesnio piano. O prielaidos tam yra – tai patvirtino ir itin šiltai bisui padainuota B. Dvariono harmonizuota lietuvių liaudies daina "Vai, užkilokit vartelius".

Labai daug žavesio visam koncertui suteikė pianistė Ala Bendoraitienė. Jos grojimas patvirtino, kad prieš mus – puiki koncertmeisterė, pelnytai diplomais apdovanota tarptautiniuose konkursuose, kur talkino įvairiems Lietuvos atlikėjams. Subtili garso kultūra, turtinga spalvų gama, gebėjimas įsigilinti į kūrinio stilistiką bei jautriai sekti partnerį yra tos vertybės, kuriomis pasižymi pianistės stilius ir kurios suteikia galimybę drauge muzikuojantiems atlikėjams maksimaliai atskleisti kiekviename kūrinyje glūdinčius kompozitoriaus siekius.

Diana Encienė