Muzika

"Midem" – šansas muzikos leidybai

Pokalbis su muzikos mugės "Midem" klasikos ir džiazo departamento generaline direktore Cornelia Much

Beata Leščinska

iliustracija
Antra iš kairės – Cornelia Much

Nekomercinės muzikos leidyba Lietuvoje, kaip žinia, nėra klestinti. Tam yra daugybė objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Visgi šiemet Vilniaus knygų mugėje šešios įrašų leidyklos susivienijo ir viename stende pristatydamos savo produkciją pamėgino garsiau pasakyti – mes esame. Pačioje gegužės pabaigoje, kaip tik vykstant pirmiems Vilniaus festivalio renginams, prieš tai viešėjusi Estijoje ir Latvijoje, Lietuvoje lankėsi vienos didžiausių pasaulinių muzikos mugių "Midem" klasikos ir džiazo departamento generalinė direktorė (managing director) Cornelia Much, daugiausia dirbanti su Rytų Europos ir vokiškai kalbančiomis šalimis. Ji kalbino trijų Baltijos šalių muzikos industrijos atstovus dalyvauti "Midem" mugėje 2005 metais. Apie tai – kas ir kodėl – pasikalbėjome su ponia Cornelia Much.

Kas yra "Midem"?

"Midem" yra viena didžiausių tarptautinių muzikos mugių. Ji vyksta kiekvienais metais paskutinę sausio savaitę Kanuose, Pietų Prancūzijoje. Kitąmet minėsime mugės 40-metį, taigi galime ją laikyti įsitvirtinusiu, jau ilgai vykstančiu renginiu. Šios mugės privalumas – dalyvių galimybė užmegzti įvairiausius kontaktus – nuo pop, roko muzikos sričių iki tradicinės muzikos, klasikos ir džiazo pasaulio. Čia įtraukti visi muzikos stiliai, čia galite sutikti pagrindines įrašų industrijos figūras – distributorius, vadybininkus, daugelį menininkų, televizijos kompanijų atstovų, operos prodiuserių, orkestrų vadovų ir t.t. Taigi per tas penkias dienas mus aplanko dalyviai iš 90 šalių, pristatoma apie 4000 kompanijų, iš viso kiekvienais metais atvyksta 90 000 ar netgi daugiau įvairių sričių profesionalų.

Kodėl susidomėjote lietuviška muzika, Lietuva?

Tai nėra labai paprastas klausimas. Be Lietuvos, norėtume pristatyti Latviją ir Estiją. Per daugelį metų nusistovėjo tokia sistema, kad "Midem" mugėje tam tikra šalis arba geografinis regionas pristato savo muzikos industriją bei muzikinę veiklą. Šiais metais turėjome puikų Vengrijos ir Lenkijos pavyzdį, jų pristatymai buvo labai įspūdingi. Žvelgiant į perspektyvą ir kviečiant jus prezentuoti lokalinę, nacionalinę muzikos industriją, reikia labai aiškiai pabrėžti: taip, mes kalbame apie muziką, apie meną, bet labai rimtai kalbame ir apie muzikos industriją. Jeigu ji kai kuriose šalyse dar neegzistuoja, prisistatymas pagrindinėje tarptautinėje scenoje yra puikus kelias paremti muzikos industriją, tiesiog paskatinti jos susikūrimą.

Taigi pastaraisiais metais Lenkijos ir Vengrijos kompanijų pristatymai buvo ypač sėkmingi. Dabar visi labai domisi, kas vyksta trijose Baltijos valstybėse joms įstojus į ES, todėl norime kartu pristatyti šių šalių muzikos įrašus. Manau, kad tai labai svarbu, nes kaip atskiros valstybės su savo skirtybėmis – kalba, skirtingu muzikos ir kultūros palikimu – jos dar nėra taip gerai atpažįstamos svetur. Per tas penkias dienas reiktų pateikti tam tikrą koncentratą, kuriame išryškėtų ir tos skirtingos tradicijos.

Koks Jūsų viešnagės tikslas?

Ieškoti kontaktų, kurie padėtų įgyvendinti šį projektą, kalbėtis su kultūros, užsienio reikalų ministerijų, televizijos kanalų atstovais, su žmonėmis iš muzikos industrijos sferos. Dairiausi, kokios būtų galimybės, nes iš tiesų iki mugės liko gan nedaug laiko.

Po savaitę trukusio vizito susidariau labai gerą įspūdį. Kitą vertus, išryškėjo ir šiokių tokių keblumų, juk tai yra naujas šioms šalims muzikos srities projektas. Tokio tipo bendras trijų Baltijos šalių projektas dar niekuomet nebuvo įgyvendintas. Aš manau, bus tikrai didelis iššūkis viską sukoordinuoti tarp trijų valstybių, jų ministerijų, tarp skirtingų muzikos institucijų, tokių kaip Muzikos informacijos centras, Lietuvos institutas, kitos įstaigos. Visose trijose šalyse jaučiu labai teigiamą nusiteikimą, mat į šį projektą bus ar galėtų būti įtraukta įvairių sričių, susijusių ir su muzika, ir su muzikos verslu, atstovų. Man atrodo, kad visi labai susidomėjo tokio glaudaus bendradarbiavimo galimybėmis.

Lietuvai arba Lietuvos įrašų leidykloms dalyvauti "Midem" mugėje, matyt, išties būtų naudinga, tačiau kokia iš to nauda pačiai mugei?

Mūsų mugė yra viena didžiausių pasaulyje. Nauda ta, kad mes, suteikdami tarptautinę sceną naujai muzikai, kartu suteikiame galimybę mūsų seniems, ilgamečiams klientams susipažinti su naujomis šalimis, o naujoms šalims – galimybių, kurių jos dar neturėjo. Esame tarpininkai.

Be to, tokie pristatymai labai svarbūs politiniu požiūriu. Čia įtraukiamos skirtingos ministerijos – kultūros, ūkio, užsienio ryšių, finansų, galbūt ir turizmo departamentas. Viešėdama Lietuvoje susitikau su įvairiais valdininkais iš vyriausybės institucijų. Iš Užsienio reikalų ministerijos gavau patikinimą, kad jie labai susidomėjo šiuo projektu ir mielai jį parems, kalbėjausi ir su kultūros viceministru bei Lietuvos televizijos ir radijo generaliniu direktoriumi, jis taip pat buvo pozityviai nusiteikęs. Manyčiau, visi supranta, kaip svarbu susieti verslo aspektus ir muziką, suburti draugėn visus muzikos industrijos srityje dirbančius žmones. Juk industrija kuria darbo vietas, valstybei iš to plauks mokesčiai. Mūsų projektas gali padėti įgyvendinti šią idėją.

Dėkoju už pokalbį.