Pasaulis žurnalistinėje fotografijoje

Robert Clark. "Lėktuvas atsitrenkia į Pasaulio prekybos centro pietinį bokštą". 2001 09 11

Šiandieniame pasaulyje informacija nuolat ir greitai kinta. Spauda ir televizija vaidina didžiulį vaidmenį šiame keitimosi informacija lauke, suspausdama pasaulį į dėžutę ar laikraščio puslapius. Ir tekstinė, ir vaizdinė informacija, sustiprinanti įvykių realumą, tampa vienodai svarbi. "World Press Photo" fondas, įsikūręs Olandijoje, rūpinasi laisva informacijos sklaida visame pasaulyje ir skatina susidomėjimą fotožurnalizmu. Fondo veikla neapsiriboja vien tik profesionalios žurnalistinės fotografijos parodomis, jie rengia edukacines programas - seminarus jauniems ir perspektyviems fotožurnalistams besivystančiose pasaulio šalyse. Vienas tokių seminarų vyko Baltijos šalyse 2001-2002 metais. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji fotografai. Atrinkta 12 geriausių darbų jaunimui aktualia socialine tematika "Jauni rizikuojantys žmonės", juos taip pat galima pamatyti parodoje "Fotografija pasaulio spaudoje 2002". Ši paroda Lietuvoje surengta antrą kartą ir apkeliaus dar 80 pasaulio miestų.

Tradiciškai pagal funkcijas fotografija skirstoma į mokslinę dokumentinę, reportažinę, reklaminę ir meninę. Tačiau šiandienėje fotografijoje, kaip ir daugelyje postmoderniosios epochos sričių, šios ribos nėra tokios aiškios. Žurnalistinėje fotografijoje meniškumas, o kartu ir asmeninis fotografo požiūris (kiek jis gali padėti atskleisti perteikiamos informacijos objektyvumą) yra pageidautinas reiškinys. Tokios tendencijos akivaizdžiai pastebimos parodos "Fotografija pasaulio spaudoje 2002" darbuose.

Nepriklausoma tarptautinė devynių narių komisija iš gausybės pasaulio fotožurnalistų, agentūrų, laikraščių ir žurnalų pateiktų fotografijų atrinko geriausius "Fotografija pasaulio spaudoje 2002" darbus. Fotografijos suskirstytos į devynias kategorijas, atspindinčias svarbiausius pasaulio įvykius: naujienos iš "karštų taškų", bendros naujienos, žmonės, portretai, sportas, menas, kasdienio gyvenimo naujienos, mokslas ir technologija, gamta. Be abejonės, daugiausia dėmesio skiriama politiniams konfliktams. Gausiai apdovanotos fotografų pagautos rugsėjo 11-osios įvykių JAV akimirkos: fotografijose užfiksuotas griūvantis Amerikos galybės simbolis - Pasaulio prekybos centras (šios Roberto Clarko fotografijos jau dabar tapusios istorijos dokumentikos chrestomatija), tikriausiai didžiajai žmonijos daliai suprantamos asmeninės amerikiečių tragedijos Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose.

Tyler Hicks. "Talibų kovotojo egzekucija Afganistane". 2001 11 12

Nemažai dėmesio skiriama politinei ir socialinei konfliktiško musulmonų pasaulio problematikai: Afganistano išsivadavimui iš Talibų režimo, pabėgėlių problemai, musulmonų pasaulio tradiciškumui, lyčių lygybės dilemai. Fotožurnalistų objektyvai fiksuoja Palestinos ir Izraelio konfliktus, Vakarų Afrikos skurdą ir išnaudojamus vaikus, Argentinos ekonominę krizę ir politinį perversmą, stichines nelaimes Indijoje, Meksikos gyventojų nesutarimus su vyriausybe etc. Fotografų žvilgsniai ne tik dokumentiškai fiksuoja pasaulinės svarbos konfliktus ar nelaimes. Profesionalus fotografas "medžioja" iškalbingus ir meniškus (nors tai gali atrodyti amoralu) kadrus, kuriuose galima išskaityti ištisą pasakojimą. Būtent daugiakontekstiškumas ir profesionali (šiuo atveju dažniausiai žiaurių kadrų) estetika yra geros fotografijos bruožas.

Sporto, meno, mokslo ir technologijų naujienų, gamtos fotografija ideologiškai ne taip intriguoja, kaip politinių, socialinių konfliktų ar kultūrinių skirtumų problematika. Čia neiškyla žmonijos taikos ar moraliniai klausimai. Tačiau žavi žurnalistinių fotografijų profesionalūs meniniai sprendimai: nesibijoma neįprastų rakursų, šviesos ir šešėlių žaismo, asmeninio santykio su fotografuojamu vaizdu ir t.t., ko dažnai trūksta Lietuvos spaudos fotografijose.

Tokios žurnalistinės fotografijos parodos kelia norą pažiūrėti į fotožurnalizmą Lietuvos spaudoje. Prisiminus "Arkos" galerijoje vykusią fotografijos Lietuvos spaudoje parodą atrodo, kad Lietuvoje žurnalistinės fotografijos samprata yra dar kiek kitokia: profesionalumas matuojamas pagal gebėjimą "padaryti" sensaciją. Neretai meninių sprendimų ir iškalbingesnių vaizdų paieškos lieka už fotografijos ribų.

Reikia tikėtis, kad ir mūsų žurnalistinė fotografija taps meniškai aštresnė.Kaip sakė "World Press" Photo fondo atstovai, viena fotografija gali pasakyti daugiau, nei tūkstantis žodžių.