Pašaukimas – fokusai ar politika?

Elvis Presley

Filosofas Merabas Mamardašvilis kažkada atsisakė pritarti gruzinų tautos pasirinkimui. Tada jo posakis „Tiesa yra svarbiau už tėvynę“ daugelį šokiravo. Tą frazę prisiminiau rinkimų vakarą, sekmadienį. Grįžau namo vėlai, bet įsijungęs televizorių ekrane pamačiau džiugiai nusiteikusį „Tvarkos ir teisingumo“ vadą. Perjungiau kanalus ir prieš akis iškilo triumfuojantis klounų partijos šoumenas. Esu optimistas, todėl iki paskutinės minutės tikėjausi, kad tauta neužkibs ant pranašo, tiksliau, vyro Valinsko kabliuko. Pasirodo, tiek nedaug reikia, kad valdžioje vėl atsidurtų apsišaukėliai, susirūpinę tautos prisikėlimu. Žinoma, dabar valdžios spektakliai šiek tiek keisis. Įvairūs televizijos „realybės“ šou tautos nebetenkina. Reikia, kad viskas aplinkui taptų dainų ir šokių dešimtuku, kuriam diriguoja akinių stiklais blykčiojantis patyręs agitbrigados vadovas. Pasirodo, lietuvių tauta negali gyventi be demagogijos ir šou. Į visą kita jai paprasčiausiai nusispjaut. Nors ne, ją (bjauriausia, kad ir mano kolegas) dar sugeba įaudrinti nelabai blaivus Audrius Siaurusevičius. Tai – didžiausias rinkimų nakties įvykis, kai kam, matyt, užgožęs net rinkimų rezultatus.

Tačiau televizijos malūnas sukasi. LNK šeštadienį (18 d. 10.50) primins jau klasika tapusius Joe Dante’s „Gremlinus“ (1984). Siūlau pasižiūrėti. Keistas žvėriukas, kurį filmo herojus Rendas padovanoja savo sūnui Biliui, iš pradžių net savaip simpatiškas. Kita vertus, filmas nėra paprasta pasakaitė, jis puikiai atspindi savo laiką ir jam būdingą „svetimo“ sampratą. Šeštadienio naktį TV3 (18 d. 0.45) parodys kitokio pobūdžio filmą apie „svetimus“. Tai Roberto Downey vyresniojo „Per daug saulės“ (1991). Jo herojai yra brolis gėjus ir sesuo lesbietė. Jie praras turtą, jei neįvykdys paskutinės tėvo valios ir patys netaps tėvais.

Griffino Dunne’o filmo „Žiaurūs žmonės“ (LNK, 19 d. 23.15) siužetą, manau, nesunku būtų perkelti į Lietuvą. Filmo herojus – šešiolikmetis Finas (siūlau įsidėmėti Antoną Yelchiną) patenka į policiją, kai perka narkotikus savo motinai Liz (Diane Lane). Žlunga jo planai išvykti į Lotynų Amerikos džiungles ir kartu su tėvu antropologu tyrinėti indėnų gentį. Su mama jie atsiduria kaime, turtingo ekscentriko Ogdeno namuose. Čia Liz turi dirbti masažiste. Uždarame privilegijų ir valdžios pasaulyje jie susiduria su džiunglių laukinius gerokai „lenkiančiais“ papročiais ir žmonėmis.

BTV (20 d. 21.40) primins kadaise populiarų Johno Miliuso filmą „Atsisveikinimas su karaliumi“ (1989). Filmo herojus – dezertyravęs amerikiečių karininkas (Nick Nolte), kuris Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienos Borneo genties karaliumi. Viskas klostosi kuo puikiausiai, kol džiunglėse nepasirodo du britų kariai, kurie nori įtikinti čiabuvius kovoti su japonais. Autentiška istorija pagrįstas Arliss Howard filmas „Dona Ana“ (TV3, 19 d. 22 val.) pasakoja apie vienišą motiną (Debra Winger iš Bernardo Bertolucci „Po dangaus stogu“), kuri augina keturis vaikus. Pagaliau radusi darbą ir susitvarkiusi gyvenimą moteris sunkiai suserga. Ji turi iš naujo mokytis kalbėti ir vaikščioti. O netrukus jos laukia dar didesnis išbandymas. Ana turės sukaupti visas jėgas, kad tragedija visam laikui nesunaikintų jos gyvenimo.

„Gremlinai“

LTV2 šįvakar (17 d. 19.40) Gordono Douglaso filmu „Neišsižadėk svajonės“ pradeda naują ciklą – rodys filmus, kuriuose vaidina ir dainuoja Elvis Presley. Ko gero, tai didelis išbandymas net ir didžiausiems Presley gerbėjams. Kita vertus, lietuviškos televizijos ne vieną jau spėjo pripratinti prie dar baisesnio ir absurdiškesnio kičo.

Kitas LTV2 ciklas „Vakaras su vesternu“ pristatys 1971 m. Dono Medfordo sukurtą „Medžioklę“ (21 d. 22.10). Tas dešimtmetis pasižymėjo „antivesternų“ gausa. Manau, kad „Medžioklė“ iš tokių. Teigiamu šio vesterno personažu tampa ne padorus turtuolis Rudžeris, o jo žmoną netyčia pagrobęs banditas. Jis nori išmokti skaityti ir rašyti, o turtuolio žmona netrunka įsimylėti savo pagrobėją. Tada Rudžeris surenka savo draugus į medžioklę... Pagrindinius vaidmenis sukūrė visada puikus Gene’as Hackmanas bei dvi tada ryškiai žibėjusios žvaigždės Oliveris Reedas ir Candace Bergen.

Woody Alleno filmų cikle rodomas 1992 m. filmas „Šešėlis ir rūkas“ (LTV, 22 d. 23.15) sulaukė daug kritikos. Aš jos nesuprantu, nes labai mėgstu šį postmodernistišką Alleno esė vokiečių ekspresionizmo ir Kafkos tema. Gal todėl, kad nuo ankstyvos jaunystės žaviuosi „Daktaro Kaligario kabinetu“, „Nosferatu“ ir kitais ekspresionistų šedevrais. Vokiečių kino gerbėjai filme ras daugybę tiesioginių ir netiesioginių citatų. Kitus turėtų patraukti įspūdingas aktorių sąrašas – Allenas, Kathy Bates, Johnas Cusackas, Mia Farrow, Jodie Foster, Johnas Malkovichius, Lily Tomlin ir net Madonna.

Filmas perkelia į mažą tarpukario Europos miestelį. Čia gastroliuoja cirko trupė ir siautėja žudikas. Vieną naktį į žudiko gaudynių sūkurį patenka „mažas žmogus“ – kuklus buhalteris Kleinmanas. Tą naktį jis pateks į įvairias keistas situacijas ir net į viešnamį, bet galiausiai sutiks cirkininkę Irmą ir supras, kad tikrasis jo pašaukimas yra rodyti fokusus.