In Memoriam

Mirė arfininkė Liudmila Chetagurova

iliustracija

Lietuva neteko dar vienos meno pasaulio šviesuolės – ilgametės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro arfininkės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Liudmilos Chetagurovos (1918 m. vasario 8 d. – 2008 m. spalio 9 d.).

Liudmila Chetagurova buvo visų Lietuvos arfininkių mokytoja, be jos konsultacijų ir pamokų nepraėjo nė vienas pasiruošimas svarbiam koncertui ar konkursui.

Visų, net pačių jauniausių arfininkių pagarbiai vadinta Profesore, ji dosniai dalijo savo meistriškumo paslaptis, jos namuose visad skambėjo mokinių skambinamos arfos garsai...

L. Chetagurova gimė 1918 m. Ukrainoje, Odesos srityje. Vėliau apsigyvenusi Maskvoje, 1937 m. pradėjo mokytis Maskvos valstybinės konservatorijos fortepijono ir arfos klasėse, nuo 1939 m. tapo garsios pedagogės Ksenijos Erdeli arfos klasės studente. 1944–1947 m. dirbo Maskvos dramos teatro orkestro arfininke.

1948 m. baigusi Maskvos konservatoriją, tuometinio Vilniaus operos ir baleto teatro dirigento Mykolo Bukšos kvietimu L. Chetagurova 1949 m. atvyko į Lietuvą, pradėjo pedagoginį darbą valstybinėje konservatorijoje, tapo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro arfų grupės koncertmeistere. Pirmasis jos grotas spektaklis – A. Dargomyžskio „Undinė“ (1949), paskutinis – J. Juzeliūno „Sukilėliai“ (1979). O tarp jų – net 55 operų ir 35 baletų pastatymai.

Be darbo teatre ir pedagoginės veiklos (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji dėstė iki 2000 m.), L. Chetagurova daug koncertavo solo ir su arfų trio, 1978–1989 m. buvo Mokslininkų rūmų arfų trio vadovė. Įgrojo nemažai įrašų Lietuvos radijuje ir televizijoje.

1988 m. jai suteiktas profesorės vardas. Tarp L. Chetagurovos auklėtinių – Jolanta Baliūnienė, Galina Jakaitienė, Danguolė Martusevičienė, Giedrė Debesiūnaitė ir kt., tęsiančios savo Mokytojos darbą ir ugdančios jaunąsias nūdienos arfininkes.

LNOBT/7MD inf.