Šiuolaikinis eilinio žiūrovo šokis

Ko dažniausiai galima tikėtis iš šiuolaikinio šokio? Veltšmerco, basų kojų ir nustebusio, sutrikusio, „sudvasinto“ veido. Be to, bent jau kaip rašoma Europos Sąjungos šalių šiuolaikinio šokio festivalio Londone programėlėje, šiuolaikinis šokis čia reflektuos ir kvestionuos vidų ir išorę, sąmonę ir pasąmonę, laisvę ir nelaisvę, laiką ir erdvę bei tapatybę ir žmonių tarpusavio santykius šiuolaikinėje visuomenėje. Kitaip sakant, viską.

Iš tiesų čia vyksta šiuolaikinio šokio Eurovizija, tik niekas nebalsuoja. Gal kitais metais jau balsuos?

Penktadienio šokio porcija prasideda nemokamu prancūzų trupės pasirodymu koncertų salės fojė. Kodėl prancūzai nemokami? Gal nelabai geri? Programėlėje parašyta, kad grupė jaunuolių turi „keletu šuolių kiekvienas peržengti savo galimybių ribas“. Grupė jaunuolių, atsisukę veidais į publiką, tiesiog ima šokti pagal „Doors“ muziką. Muzika graži, būtų geriausiai užsimerkti ir klausyti, bet juk ne to čia susirinkome. Reikia žiūrėti. Jaunuoliai toliau šoka – kaip naktiniame klube – kas sau. Netrukus kažkodėl pradeda vaizduoti kokią nors sporto rūšį, daugiausia krepšinį. Viena mergina paskutinėje šokėjų eilėje bando rodyti lyg ir tenisą, bet jai išeina labai neįtikinamai. Nenuostabu, kad ją pastatė į paskutinę eilę, nekokia iš jos šokėja, tik atrodo neblogai. O štai pačiame centre „šokantis“ jaunuolis itin neišvaizdus... Toks mažas, drūtas ir dar liežuvį vis iškiša šokdamas, o storos treninginės jo kelnės smunka vis žemiau... O paskutinėje eilėje va koks gražuolis! Verčiau būtų jį pastatę į priekį. Oho, pasirodo, čia atstovaujama visoms rasėms: tarp šokėjų yra vienas juodaodis ir viena geltonodė. Viskas pagal tarptautinius reikalavimus ir publikai toks korektiškumas patiks. Šokėjai toliau strapalioja kaip kam patinka. Paskui staiga pradeda bėgti vietoje (gražioji mergina galinėje eilėje kažkodėl bėga tiesiomis kojomis ir tiesiomis rankomis). Paskui jie dar truputį pašokinėja į viršų kaip kas išmano, dar šiek tiek pastrapalioja ir sustoja. Pasirodymas baigtas. Kaip žiūrovė jaučiuosi įžeista tokios „choreografijos“. Kur čia tos „peržengtos galimybių ribos“? Tik paskui programėlėje perskaitau, kad „šis projektas – tai mėginimas tyrinėti šiuolaikinės visuomenės apibrėžto kūno neproduktyvumą ir nenaudingumą“. Išties, darbo judesių nevaizdavo...

Taigi pradžia nekokia. Žiūrovas (-ė) suerzintas (-a) ir jau ima nepasitikėti šiuolaikinio šokio poveikio galia.

Tolesnė programa salėje. Čekai šoka tarpusavio santykius. Veltšmercas – yra, basos kojos – yra, sutrikęs veidas – yra. Būtų neblogai, jeigu šoktų, ir tiek, šokiu perteiktų tai, ką nori pasakyti. Bet ne, kartkartėmis kažkodėl ima vaidinti: perdėtai psichologizuotomis veido išraiškomis ir „normaliais“ gyvenimiškais judesiais neva papildo šokio kalbą. Po dviejų čekų šoka trys airės. Apsirengusios tamsiai pilkais vyriškais kostiumais (vadinasi – niekuo, bet jeigu būtų niekuo, tai būtų nuogos, lyg ir priešingybė vyriškam kostiumui...), bet vis tiek basos. Veltšmercas irgi yra. Pasirodo, tiria „prabėgančią akimirką“, „ruošiasi kažką patirti (bet ką), pastebi ir reflektuoja“. Tik sunkoka pastebėti, ką pastebi. Kaip rašė Charlie Brookeris, pašiepdamas šiuolaikinių menininkų pasisakymus apie savo kūrybą, „KAŽKĄ patirti yra ir pamatyti, kaip šuo parkelyje atlieka savo reikalą“. Po to šoka du latviai. Irgi tarpusavio santykius. Ne basi! Su kojinėmis. Oho, čia jau šiokia tokia naujovė. Gal galima tikėtis ir kažko daugiau? Ne, nelabai... Ne, iš tiesų visiškai nieko. Kada jie pagaliau nustos glėbesčiuotis ir pradės šokti? Čia juk ne pantomima. Kodėl blondinė šokėja be perstojo taisosi ant kaktos krintančius plaukus, o šokėjas vis prilaiko jai suknelę, kad neužkristų ant galvos? Kodėl latvių, lygiai kaip ir čekų, šokyje moters ir vyro tarpusavio santykiai vaizduojami nuolatiniu moters kabinimusi vyrui ant kaklo ir nuolatiniu vyro bėgimu nuo jos?

Po to anglai ima šokti irgi tarpusavio santykius. Basomis kojomis..., bet be jokio veltšmerco! Ir veidai nesudvasinti. O svarbiausia – jie vaizduoja labai skirtingus moters ir vyro vaidmenis, tačiau lygiaverčius tarpusavio santykius. Jokios moters priklausomybės! Negana to, anglai juokingi. Jie smagūs. Jų judesiai tikslūs ir išraiškingi, suprantami, bet ne primityvūs. Iš tiesų – tiksliai „perteikia šiuolaikinę savo visuomenę ir tarpusavio santykius joje“. Lygiai kaip ir čekai su latviais.

Šoka ir lietuviai (vienas lietuvis). Iš pradžių į sceną įjuda toks medžiaginis kokonas, ilgai visaip vartosi, pamažu iš jo išsivaduoja žmogus, patiria pasaulį, toliau vėl vartosi, paskui pagaliau atsistoja, svirduliuoja, dar labiau patiria pasaulį. Žinoma, basos kojos, veltšmercas... Bet visai neblogai. Gaila tik, kad dieną prieš tai mačiau policijos konfiskuotą mėgėjišką vaizdo įrašą, kuriame vienas lietuvis guli ant žemės sirištomis kojomis ir rankomis, embriono poza, paskui pradeda busti iš girto miego, visaip vartosi, ilgainiui išsivaduoja iš pančių, dar pasivartęs pagaliau atsistoja, tada ilgai svirduliuoja po kiemą tarsi po sceną. Kažkodėl tarp to vaizdo ir mūsų šokio mano galvoje susiformuoja asociacija. Gal ir be reikalo, bet nieko nepadarysi. Informacijoje, kurią programėlės sudarytojams bus atsiuntę prodiuseriai, originaliai rašoma, kad šis pasirodymas „išsiskiria originalia menine koncepcija“.