Tyliai išėjusi

Ona Knapkytė prie Romualdo Juknevičiaus memorialinio biusto Nacionaliniame dramos teatre. 2006 m. D. Matvejevo nuotr.

Eidama 89-uosius, kovo 15 d. mirė aktorė Ona Knapkytė. Pastaruosius gyvenimo metus praleidusi uždarai ir tyliai, per savo gyvenimą unikali, nepakartojamo balso aktorė sukūrė apie 90 vaidmenų skirtingiausiuose lietuvių režisierių teatro ir radijo spektakliuose, kino filmuose. Atrodo, dar taip neseniai ji džiaugėsi Nacionaliniam dramos teatrui įamžinus režisieriaus ir vyro Romualdo Juknevičiaus atminimą, kiek anksčiau, 1999 m., kopė į sceną kaip Madam Chanel Oskaro Koršunovo spektaklyje „Coco“, tais pačiais metais apdovanota „Padėkos Kristoforu“ už indėlį į teatro kultūrą Tarptautinės teatro dienos proga...

Gimusi Kaune, jaunutė aktorė 1941 m. buvo įstojusi studijuoti teisės, tačiau sužinojusi, kad Vilniuje kuriamam dramos teatrui renkami aktoriai, atvyko čia ir buvo priimta. Vėliau dirbo Telšių Žemaičių, Klaipėdos dramos teatruose, tačiau svarbiausius vaidmenis sukūrė Vilniaus akademinio dramos teatro scenoje. 1951 m. ištekėjusi už garsiausio ir labiausiai aktorių mylimo režisieriaus Romualdo Juknevičiaus, Knapkytė buvo ne tik ištikima scenos, bet ir jo gyvenimo, kad ir trumpo kartu, draugė. Nuo 1969 m. pradėjusi dirbti Lietuvos televizijoje ir radijuje, įgarsino daugybę laidų ir apie 400 animacinių filmų vaikams.

Raiškus, lengvas, įtaigus aktorės balsas neišdavė jos ligų ar nelaimių. Nors gyvenimas jos nelepino – „Pusė gyvenimo juoko, pusė – skausmo“, už viską aktorė jam buvo dėkinga: už keliones ir pamatytas šalis, skirtingiausius vaidmenis, už likimo padovanotą vyrą ir sūnų, už teatrą ir galimybę matyti jį besikeičiantį.

„Liūdna, kad gyvenimas baigiasi, aš jį mylėjau. O taip gyventi jau įgriso, kai tokia prasta sveikata. Sėdi ir lauki mirties. Septynios operacijos, visi sąnariai išsukinėti, stuburas sulaužytas, sveriu 39 kilogramus. Dorai gyvenau, nebijau mirties“, – yra sakiusi Ona Knapkytė.

Rasa Vasinauskaitė