Savaitgalis be dailiojo čiuožimo

Jeremy Irons

Nežinau, kaip Jūs, mieli skaitytojai, bet aš jau nebegaliu girdėti tų saldžiabalsių gyvenimo būdo žurnalų paukščių, aptarinėjančių svetimas nosis, žmonas ir vyrus. Tačiau dar labiau nušiurpstu, kai įsijungęs televizorių pamatau dailųjį čiuožimą. Tada akimirkai ištinka šokas, nes išsigąstu, kad grįžau į sovietmetį, kai dailusis čiuožimas buvo visko, kas gražu, substitutas. Žinau, kad esu senas bambeklis, bet gal man kas nors racionaliai paaiškins, kodėl lietuviams tokie svarbūs Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas? Ko jie yra substitutas? Kodėl reikia juos rodyti kiekvieną mielą vakarą? Net per žinias?

Lengviau atsidusau pamatęs, kad šį savaitgalį pagaliau bus ką pasižiūrėti ir per lietuvių televizijas, ne tik tą nelemtą čiuožimą. 2002 m. sukurtas Henry Bromello televizijos filmas "Paskutinė galimybė" (BTV, 26 d. 21.50) pasakoja apie rašytoją Francisą Scottą Fitzgeraldą, apie paskutiniuosius bene geriausio "riaumojančio 3-iojo dešimtmečio" rašytojo gyvenimo metus, paskutiniuosius Fitzgeraldo bandymus nugalėti krizę ir sukurti kažką panašaus į "Didįjį Getsbį" ar "Švelnią naktį". Rašytojas tada jau ne pirmus metus dirbo Holivude. Ten jis parašė daugybę scenarijų, bet beveik nė vienas iš jų nepasiekė ekrano. (Vienas tokių buvo scenarijus apie Marie Curie, rašytas specialiai Gretai Garbo.) Jis negalėjo skųstis honoraru – 700 dolerių per savaitę: Holivude taip pat dirbusiam genialiajam Williamui Faulkneriui niekas tokio nemokėjo. Fitzgeraldą supo ypatinga aura – šlovės, neišsipildžiusių vilčių, netesėto genialumo. Rašytojas mirė sulaukęs 44-erių ir nebaigęs romano "Paskutinis magnatas" ("The Last Tycoon").

Įtariu, kad filmas pateiks gana tradicišką pasakojimo apie rašytoją versiją, juolab kad jis sukurtas pagal Fitzgeraldo sekretorės Frances Kroll Ring prisiminimus. Neabejoju, kad ji prisiminė ir rašytojo alkoholizmą, ir jo beprotybėn grimztančią žmoną – gražuolę Zeldą, ir meilužę – paskalų žurnalistę Sheilą Graham. Kitas klausimas, ar gali būti įdomus sekretorės žvilgsnis? Aišku, televizijos dabar mums siūlo į pasaulį žvelgti net ne sekretorės, o virėjos ar valytojos (neturiu nieko prieš šių profesijų žmones, jei jie nesiima valdyti valstybės ar televizijos) akimis, ir nieko, kažkaip su tuo susitaikome. O "Paskutinėje galimybėje" rašytoją vaidina Jeremy Ironsas, jo partnerės yra Neve Campbell, Sissy Spacek, Natalie Radford, tad žiūrėti bus smalsu.

"Paskutinės galimybės" veiksmas perkelia į Holivudą (jis, beje, filmuotas Toronte). Vieno įdomiausių amerikiečių dramaturgų ir režisierių Davido Mameto filmo "Sankryža" (LNK, 26 d. 22.15) herojai – mažo miestelio, kurio gyvenimą sujaukia filmavimo grupės pasirodymas, gyventojai. Filmininkus į miestelį atviliojo senas malūnas, bet pasirodo, kad jis buvo nugriautas jau prieš dešimt metų… Mametas neslepia, kad kuria satyrą apie kino žmones – "Sankryžoje" surinktos jų nuodėmės ir tuštybės. Žiūrėti filmą apie tai, kaip kuriamas filmas, niekad neatsibosta. "Sankryžoje" vaidina Williamas H. Macy, Sarah Jessica Parker ir vienas geriausių šių dienų amerikiečių aktorių Philipas Seymouras Hoffmanas (jei pamatysite naujausią jo vaidmenį filme "Capote", suprasite, kodėl taip parašiau).

"Capote" mūsų platintojai nusprendė nerodyti, bet kitą realų pretendentą į šių metų "Oskarus" – filmą "Kuprotas kalnas" – pamatysime netrukus. Ta proga rekomenduočiau pasižiūrėti aktoriaus ir režisieriaus Billy Bobo Thorntono filmą "Tie žavūs arkliai" (TV3, 24 d. 22.05), nes filmas taip pat pasakoja apie du Teksaso kaubojus, kurie susirengia ieškoti nuotykių Meksikoje. Matto Damono ir Henry Thomaso duetas įspūdingas, bet režisieriui, manau, labiau rūpėjo parodyti senųjų laukinių Vakarų mirtį – veiksmas nukelia į 1949-uosius.

Pagal Davido Gutersono bestselerį sukurto Scotto Hickso filmo "Apsnigti kedrai" (TV3, 28 d. 23.10) veiksmas perkelia į 6-ojo dešimtmečio pradžią ir atskleidžia sudėtingus mažo miestelio policijos bei Azijos kilmės amerikiečių santykius. Japonas Kazuo apkaltinamas nužudęs savo draugą ir stoja prieš teismą. Procesą aprašinėjantis žurnalistas (Ethan Hawke) ima domėtis žmogžudystės aplinkybėmis bei Kazuo meilės istorija ir yra priverstas grįžti į praeitį, kai karo metais japonų kilmės amerikiečiai buvo internuoti ir įkalinti darbo stovyklose.

"Apsnigti kedrai" – tradicinė Holivudo drama su netradiciniais personažais. Nepriklausomo kino gerbėjams galiu parekomenduoti Terrence’o Williamso (jis taip pat ir filmo scenaristas, operatorius, montuotojas bei prodiuseris) 2005 m. sukurtą "Tranzitą" (LTV2, 27 d. 22.10). Šios kriminalinės dramos herojai yra pogrindinio graffiti pasaulio kūrėjai. Vienas jų, save vadinąs Mocartu, nusprendžia kovoti su brolio žudikais.

Lietuviškas filmas "Vilniaus getas", manau, paskatins pasižiūrėti ir kitus panašios tematikos filmus bei palyginti. Vieną siaubingiausių Holokausto puslapių filme "Pilkoji zona" (BTV, 25 d. 23.55) atverčia aktorius ir režisierius Timas Blake’as Nelsonas. Filmo pagrindas – Mikloso Nyiszli knyga. Filmas pasakoja apie zonderkomandas: žydus, kurie buvo priversti lydėti savo tėvynainius į dujų kameras, laidoti jų lavonus bei atlikti visą nešvarų darbą. Filmas atvirai ir šiurpiai rodo mirties stovyklos kasdienybę, tačiau kartu jo kūrėjai neišvengė ir akivaizdžių supaprastinimų bei banalybių, susijusių su netikėtai dujų kameroje gyva likusia keturiolikmete mergaite. Zonderkomandos nariams ji tampa prisikėlimo simboliu.

Jūsų – Jonas Ūbis