Su aistra ir ilgesiu

Gyvenimas – ne vien darbai ir rūpesčiai. Gyvenimas – tai ir džiaugsmas, žaidimas, linksmybės, kuriems taip pat kartais nereikia gailėti nei lėšų, nei laiko. Primindamas šią seną tiesą, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia visus, dar nepraradusius gyvenimo džiaugsmo, į naująją premjerą – intriga, flirtu, aistra ir šampano purslais žaižaruojančią Johanno Strausso operetę "Šikšnosparnis". Spalvinga populiariosios operetės premjera Klaipėdoje vyks vasario 25, 26 ir kovo 3 dienomis.

Straussas – tai neišsenkanti linksmybė, begalinis džiaugsmas ir sukimasis iki svaigulio, aistra ir svajonė, lyrika ir ilgesys. Jo lengva ir svaigi muzika pakeri ne vieną, kartais labai paprasta ji vis tiek išlieka žavi, nes – nėra prasta? Jo muzika putoja tarsi geras šampanas su šventinės pasakos ir paslapties aromatu.

Strausso operetėse nevaržomai vyrauja šokio stichija: valsas, polka, galopas, čardašas. Būtent šokio dvasia prisodrina veiksmą veržlaus judėjimo, suteikia šventiškumo pojūtį, romantiškai pakilių jausmų. Anot kito operetės meistro Imre’s Kįlmįno, Strausso dėka operetė tapo "lengva, žvalia, optimistiška, sąmojinga, puošniai aprengta ir ryškiai skambančia muzikine komedija".

Tokia yra ir populiariausia Strausso operetė "Šikšnosparnis". Šokio pradas persmelkia visus partitūros numerius, pradedant uvertiūra, kurioje neprilygstamai lengvai sujungtos pagrindinės operetės temos. Šalia uvertiūros išsiskiria I ir III veiksmų tercetai bei operiškai išplėtoti I ir II veiksmų finalai, ypač paskutinysis – tai valso apoteozė, kur viskas alsuoja užkrečiančia linksmybe, džiugiu gyvenimo svaiguliu.

"Šikšnosparnis" – trečioji Strausso operetė, sukurta 1847 metais. Libreto ištakose nesunku atsekti tuo metu "geltonąja" literatūra laikytą prancūzo R. Benedixo komediją "Kalėjimas" ir gan populiarų H. Meilhaco ir L. Halevy vodevilį "Kūčios". K. Haffneris ir R. Genée savaip adaptavo libretą, suteikdami jam nesunkiai atpažįstamą Vienos koloritą.

"Šikšnosparnio" premjera įvyko "An der Vien" teatre. Nepasakytum, kad šią operetę nuo pat pradžių lydėjo išskirtinė sėkmė ir pripažinimas – jau po septyniolikto spektaklio "Šikšnosparnio" partitūra atsidūrė archyve. Ir tik po to, kai Berlyne "Šikšnospanis" šventė savo 100-ąjį pastatymą, vieniečiai grąžino šią vieną tobuliausių operečių į savo teatrų scenas.

Ir šiandien išskirtinio dėmesio verta bei nūdienai artima pati "Šikšnosparnio" veiksmo epocha (1815–1848), itin taikliai pavadinta vieno humoristinio žurnalo vardu "Biedermaier". Ji išties rafinuotai, pakiliai ir oriai, elegantiškai perteikė ponapoleoniškos Vienos biurgerių lūkesčius: pagrindiniais kriterijais tapo ramybės, tvarkos ir gausumo sąvokos, realybėje virtusios šventais ištvirkavimo ir linksmybių sinonimais. Gyvenimo tikslu tampa perteklius, domėjimąsi politika ir rimta kūryba atstoja svaigaus šokio ir gurmaniško maisto malonumai.

"Šikšnosparnio" fabulos centre – apgavystė. Scenoje, kaip ir už jos ribų, atskleidžiamas gyvenimas. Svarbiausia – linksmybės ir valsai. O visa kita – neištikimybes, kalėjimus – galima išspręsti rafinuotai ramiai. Kaip ir dera tikram vyrui, juolab aistringam medžiotojui (matyt, apskritai knygą retai tepaimančiam į rankas), Aizenštainas savo žmoną Rozalindą vadino miela, bet jau perskaityta knyga. O Rozalinda, pasitelkusi gudrumą ir moterišką žavesį, sugebėjo įrodyti savo lengvabūdžiam vyrui, kad šis knygą skaitė labai paviršutiniškai, o gal net praleido pačius įdomiausius puslapius...

Aizenštaino ir Rozalindos duetas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatytame "Šikšnosparnyje", regis, bus žaismingas ne tik dėl to, kad toks jis jau paties Strausso sumanytas. Individualios spalvų žaismės jam veikiausiai suteiks ir vaidmenis kuriantys solistai: Mindaugas Gylys ir Egidijus Bavykinas (Henrikas Aizenštainas) bei Dalia Kužmarskytė ir Svetlana Konstantinova (Rozalinda, Aizenštaino žmona). Kitus vaidmenis interpretuos Rita Petrauskaitė ir Rasa Ulteravičiūtė (Adelė, Aizenštainų tarnaitė), Kęstutis Nevulis ir Virgis Pupšys (Falkas), Aurelija Dovydaitienė ir Nadežda Kašajeva (kunigaikštienė Orlovska), Andrejus Kalinovas ir Deividas Norvilas (Alfredas, aistringas įsimylėjėlis), Artūras Kozlovskis ir Gintautas Platūkis (Frankas, kalėjimo direktorius) bei Šarūnas Juškevičius ir Stasys Rezgevičius (Frošas, kalėjimo prižiūrėtojas).

Naujojo "Šikšnosparnio" pastatymo kūrėjai: dirigentas Stanislavas Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Parengta pagal KVMT inf.