Priešybių jungtis

Marijos Pirilos fotografija

Praėjusių metų lapkritį Kaune prasidėjo antrasis fotografijos meno festivalis. Iki gruodžio pabaigos šios šventės organizatorius fotografas Mindaugas Kavaliauskas miestelėnus ir Kauno miesto svečius kvietė į lietuvių ir užsienio fotomenininkų parodas. Dar ir šiuo metu "F" galerijoje veikia suomių menininkės Marijos Pirilos fotografijų paroda "Camera obscura: interjeras – eksterjeras". Tai vienintelis tokio pobūdžio festivalis, antrus metus sėkmingai tęsiantis savo veiklą Baltijos šalyse. Šį kartą jis plėtotas dviem kryptimis: festivalis prasidėjo Lietuvos fotografijos parodų pristatymais Suomijos ir Lenkijos festivaliuose, o Suomijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos fotografijos parodos buvo surengtos įvairiose Kauno miesto viešosiose ir netradicinėse erdvėse.

2004 m. pradėtas organizuoti festivalis sustiprino menininkų ryšius su užsieniu: jiems atsirado galimybė dalyvauti kitų šalių panašaus pobūdžio renginiuose. Pirmasis festivalis tarsi praplėtė ekspozicines Kauno erdves: fotografijos parodos bei įvairūs renginiai vyko tradicinėse, istorinėse, įprastose ir neįprastose miesto erdvėse. Didžioji dalis personalinių parodų veikė "F" galerijoje, Ryšių ir Istorijos muziejuje, Jėzuitų namuose. Nuolat rengiamos parodos žiūrovams leido susipažinti su fotografijos meno įvairove, seminarai, konferencijos, susitikimai, diskusijos atskleidė konceptualų ir profesionalų požiūrį į fotografiją.

Antrajame Kauno fotografijos meno festivalyje buvo atsisakyta teminio pavadinimo, lėmusio tam tikrų darbų kryptingumą. Jo organizatoriaus fotografo Mindaugo Kavaliausko dėka šiais metais festivalis prisijungė prie 28 bendradarbiaujančių Europos fotografijos festivalių tinklo ir tapo vienu iš Europos fotografijos festivalių narių. Tuo tarpu pats M. Kavaliauskas didžiąją laiko dalį praleido keliaudamas. Ypač daug laiko jis užtruko Lodzėje ir Tamperėje, todėl šio festivalio atidarymas prasidėjo ne Lietuvoje.

Tamperėje ("Backlight" fotografijos meno trienalėje) ir Lodzės fotografijos meno festivalyje menininkas pristatinėjo Lietuvos fotografų darbus. Jau septintą kartą vykusioje fotografijos trienalėje Tamperėje buvo pristatytos menininkės Dianos Cikanavičienės meninių nuotraukų ciklas "Pats sau tėvas", vėliau šios menininkės paroda "Gyvenamos vietos" veikė "F" galerijoje. Abiejuose festivaliuose buvo pristatyti fotografų Vytauto Stanionio (jaunesniojo) "Atsisveikinimas su Lietuva" ir Vytauto Stanionio (vyresniojo) darbai "Portretai pasams". Festivalio kuratorius pasirinko netradicinius skirtingoms meninėms stilistikoms atstovaujančius lietuvių fotografų darbus. V. Stanionio (vyresniojo) darbų ciklas pateikia pokario dokumentinį portretą. V. Stanionio (jaunesniojo) darbuose matome pokyčius bei pertvarkas išgyvenančio lietuviško kaimo dokumentines realijas. D. Cikanavičienės darbai atstovauja meninei koliažo technika atliktai sąlygiškajai abstrakčios fotografijos krypčiai. Nepaisant tematikos ir formos skirtingumo, visi lietuvių darbai sulaukė didelio užsieniečių susidomėjimo bei teigiamų atsiliepimų.

Skirtingi stiliai ir technologijos yra antrojo festivalio akcentas. Daugelis festivalio dalyvių ne tik fotografavo – kai kuriose rodytose nuotraukose ieškota tapybos meno ir koliažų sąlyčio taškų. Po kelionių užsienyje "F" galerijoje veikė personalinė menininkės Dianos Cikanavičienės (1975–2005) paroda "Gyvenimo vietos". Šiuose darbuose susipina piešinio, tapybos, graviūros, kompiuterinės grafikos ir fotografinio montažo technikos. Tai nuotraukos, pasižyminčios naudojamų meninių išraiškos priemonių įvairove. D. Cikanavičienės darbai spalvingi, emocingi, literatūriški, provokuojantys ieškoti paralelių su dailės istorija. Santykis su išoriniu pasauliu yra labai atsargus, tai tarsi mėginimas pereiti nuo realaus pasaulio į nerealųjį. Autorės darbai dvelkia mistiškumu, kelia asociacijų su siurrealizmo klasikų darbais.

Marco Citrono fotografija

Italų fotografas Marcas Citrono savo fotografijas Lietuvoje eksponavo pirmą kartą. Pagrindinis parodos "Namai namučiai" ("Home sweet home") fotografijų vaizdavimo objektas – Italijos architektūra. Čia itin svarbus architektūrinės formos ieškojimas, peizažo įsiliejimas, pagyvinantis architektūrinį objektą. Taip autorius stengiasi išsakyti požiūrį į aplinką. Taip pat nuotraukose svarbi netikėtai pamatyta pastato ar griūvančio Pizos bokšto detalė, spalviniai efektai, praturtinantys miesto peizažo kompoziciją. Daug dėmesio menininkas skiria jį supančiai erdvei, pastato detalės ar architektūros fragmento išryškinimui. Rodydamas Italijos miesto peizažą, autorius jį sudvejina, deformuoja pačius įvairiausius objektus, detales, supriešina skirtingas idėjas. Jam svarbu į žinomą pastatą ar architektūrinį objektą pažvelgti netikėtu rakursu, iškreipti vaizdą, suteikti jam netikėtą prasmę. Meninis fotografijų ciklas "Namai namučiai" išraiškingas, įdomus, žiūrovo dėmesį patraukiantis laužytų, deformuotų architektūrinių formų įvairove.

"F" galerijoje dar ir šiuo metu tebeveikia viena iš įdomesnių fotografijos parodų: tai personalinė suomių fotografės Marijos Pirilos fotografijų paroda "Camera obscura: interjeras – eksterjeras", atsispindinti naujas fotografijos tendencijas. Jau vien šios parodos pavadinimas teigia, kad itin svarbus parodos akcentas yra naudojama technologija. Meninės nuotraukos pasižymi gyvybingu spalvų koloritu, nuotraukose susipina vidiniai ir išoriniai pasauliai. Autorė daug dėmesio skiria žmogaus psichologijai, savo darbuose parodo, kaip jaučiasi žmogus, pabėgęs nuo išorinio pasaulio.

Kaip visada, Kauno fotografijos meno festivalį pagyvino diskusijos ir seminarai, skirti fotografijai, juose dalyvavo ir fotografai, ir fotografijos vertintojai, sociologai, kultūros istorikai. Vytauto Didžiojo universitete vyko seminaras "Laiko ženklai atvaizdo visuomenėje: sentimentai ir instrumentai". Pranešimus jame apie tai, kaip ir kiek naujų technologijų atsiradimai veikia naujus iššūkius socialiniuose, politiniuose reiškiniuose, kultūros procesuose, skaitė Kristina Juraitė, Mindaugas Kavaliauskas, Daiva Kuzmickaitė. Iš bendro seminaro konteksto išsiskyrė M. Kavaliausko pranešimas, kuriame buvo daugiau gilinamasi į aktualias šių dienų fotografijos meno problemas ir išsamiau supažindinama su fotografijos meno istorijos tendencijomis.

Antrasis Kauno fotografijos dienų festivalis neprilygo pirmajam parodų ir renginių gausa. Tačiau jis aktualizavo fotografijos meno įvairovę, priešybių jungtį; parodas lydintys renginiai provokavo diskusijas.