Muzika

Palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje

Minint Juliaus Juzeliūno 90-metį

Algirdas Ambrazas

iliustracija
Julius Juzeliūnas
A. Kunčiaus nuotr.

Juliaus Juzeliūno kūryba ir visokeriopa – muzikinė, pedagoginė, mokslinė, visuomeninė – veikla ryškiai paženklino visą XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūros istoriją. Dar studijų metais Juozo Gruodžio kompozicijos klasėje J. Juzeliūnas ne tik įgijo tvirtus kompozicinės technikos pagrindus, bet ir subrandino visai savo kūrybai būdingą tautiškumo ir novatoriškumo siekį. Nuolatos gilindamasis į lietuvių liaudies muzikos konstruktyviąsias ypatybes, kūrybingai perimdamas šiuolaikinių užsienio kompozitorių kūrybos naujoves, J. Juzeliūnas ilgainiui sukūrė ir ištobulino itin savitą komponavimo metodą, iš esmės užtikrinusį modernumo ir tautinio savitumo sintezę.

Monumentalių sceninių, simfoninių, kamerinės muzikos kūrinių autorius, J. Juzeliūnas savo kūrybinę patirtį perteikė gausiems mokiniams. Jautriai atsižvelgdamas į kiekvieno jų individualybę, J. Juzeliūnas išugdė per keturiasdešimt ryškių, savito braižo kompozitorių. Kita vertus, kaip taikliai pasakė muzikologė Gražina Daunoravičienė, "J. Juzeliūno kompozitorių mokyklą išskiria dvi kokybės. Pirmiausia tai, kad šios mokyklos metras yra modernaus tautiškumo mokytojas; antra – jis kartu yra ir lietuviško konstruktyvizmo mokytojas."

Nepasikliaudamas empiriniais ieškojimais, muzikos kūrybą J. Juzeliūnas siejo su moksline veikla. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras įvairiai stiprino muzikos mokslinių tyrimų bazę Lietuvoje, skatino aukštos kvalifikacijos mokslininkų rengimą, aktyviai rūpinosi visuomenės muzikinio švietimo klausimais.

J. Juzeliūno asmenybei buvo būdingas gilus patriotizmo ir pilietiškumo jausmas. Todėl neatsitiktinai nuo pat Sąjūdžio gimimo jis tapo vienu jo lyderių. Padėjęs į šalį pradėtų veikalų partitūras, jis ėmė kurti, jo žodžiais, "Lietuvos simfoniją". Ypač pažymėtina J. Juzeliūno veikla vadovaujant jo iniciatyva įkurtai Komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti (nuo 1991 m. – Represijų Lietuvoje tyrimo centras). 1991 m. išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, J. Juzeliūnas daug nuveikė kurdamas ir tobulindamas įstatymus, norminančius aukštųjų mokyklų veiklą.

Nepriklausomoje Lietuvoje J. Juzeliūnas viešai, su jam būdingu aistringumu reaguodavo į visas šalies visuomeninio gyvenimo negeroves – socialinio teisingumo pažeidimus, nepakankamą valdžios institucijų dėmesį dvasinei kultūrai ugdyti, nesulaikomą kičo įsigalėjimą mene.

1996 m., savo 80 metų jubiliejaus proga, J. Juzeliūnas prisiminė savo mokytojo J. Gruodžio žodžius: "Aš neprisiimu man primetamos senatvės". "Aš irgi nenoriu jos prisiimti. Aš noriu gyventi. Noriu dirbti. Dar nenoriu, kad istorijon mane statytumėt."

Nors po netikėtos J. Juzeliūno mirties jau spėjo praslinkti beveik penketas metų, malonu konstatuoti, kad jo kūryba nėra vien tik gražus, bet jau užverstas istorijos puslapis. Brandžiausi kompozitoriaus kūriniai neprarado savo gyvybingumo bei aktualumo ir mūsų dienomis. Jie nesunkiai randa vis naujų atlikėjų. Tuo galima įsitikinti šiais jubiliejiniais metais prasidėjus tikram, nors oficialiai ir nepaskelbtam, J. Juzeliūno kūrybos festivaliui.

Simboliška, kad pirmasis jo akordas suskambėjo sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje, koncerte, skirtame Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – penkioliktosioms metinėms. Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, atliko J. Juzeliūno "Dėkojimą" (1992), dedikuotą žymiajam kovotojui už laisvę ir demokratiją Andrejui Sacharovui, palaikiusiam Lietuvos nepriklausomybės bylą SSRS liaudies deputatų suvažiavime. Ir jaunas dirigentas, ir sudėtingą solinę violončelės partiją pirmą kartą atlikęs Mindaugas Bačkus vykusiai atskleidė šios sudėtingos partitūros taurią ekspresiją.

Artėjant J. Juzeliūno 90-ajam gimtadieniui, vasario 7 d. Klaipėdos Koncertų salės darbuotojų Loretos Narvilaitės ir Laimos Jedenkutės iniciatyva buvo surengtas įspūdingas koncertas-prisiminimas "Julius Juzeliūnas ir mokiniai". Renginį pradėjo vienas paskutiniųjų J. Juzeliūno kūrinių – "Litanijos" (1997). Jį obojumi solo puikiai pagrojo Robertas Beinaris (iki tol gėrėjomės Juozo Rimo, kuriam ir dedikuotas šis kūrinys, interpretacija). Toliau skambėjo jau klaipėdiečių kompozitorių, J. Juzeliūno mokinių, kūriniai: Laimos Jedenkutės "Medūza" styginių kvartetui, Antano A. Budriūno "Eskizai" fleitai solo, Jono Pauliko "Ežero spalvom užlietas kalnas" bosiniam klarnetui ir kontrabosui, Loretos Narvilaitės pjesė obojui "Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas", Remigijaus Šileikos "Rudens prćna" klarnetui ir fonogramai. Girdėjome ir netiesioginio J. Juzeliūno mokinio – Tomo Juzeliūno "Elegiją" (2003), skirtą tėvui atminti. Šį šviesaus liūdesio ir santūraus dramatizmo kupiną kūrinį jautriai paskambino klaipėdietė pianistė Inga Maknavičienė. Atliekamų kūrinių autoriai dalijosi prisiminimais apie savo pedagogą.

Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, įvyko J. Juzeliūno chorinės muzikos koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų Kamerinėje salėje. Choras "Vilnius" (meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys, dirigentas Jurijus Kalcas) atliko J. Juzeliūno harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, chorines kompozicijas Teofilio Tilvyčio ir Salomėjos Nėries žodžiais, taip pat tris chorus iš operos "Sukilėliai". Koncertą užbaigė J. Juzeliūno išplėtota iki chorinės poemos Maironio ir J. Naujalio daina "Lietuva brangi".

Per J. Juzeliūno jubiliejinį gimtadienį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyks kompozitoriaus atminimui skirtas šventinis vakaras. Jo programoje – J. Juzeliūno kamerinė, simfoninė, sceninė muzika. Skambės laiko išbandymus atlaikę kūriniai, parašyti įvairiais kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiais. Tai ir nuostabusis Andante iš studijų metais sukurtos Pirmosios sonatos fortepijonui, (skambins Birutė Vainiūnaitė), nuotaikingos liaudies dainų išdailos balsui ir fortepijonui (atliks Regina Maciūtė ir Gražina Ručytė-Landsbergienė), ne kartą Lietuvoje ir užsienyje skambėjęs Koncertas klarnetui ir styginiams (grieš Algirdas Budrys ir Valstybinis Vilniaus kvartetas. Beje, A. Budrys šį kūrinį su Šv. Kristoforo orkestru jau atliko vasario 9 d. Vilniaus rotušėje per Lietuvos kompozitorių sąjungos suvažiavimą). LMTA studentų simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, atliks fragmentus iš operos "Sukilėliai". Juos atliekant, prie simfoninio orkestro prisijungs LMTA mišrus choras (vadovas Dainius Puišys) ir choras "Vilnius". Sukilėlių vado Antano Mackevičiaus ariją atliks Vytautas Juozapaitis. Koncertą užbaigs garsusis J. Juzeliūno veikalas "Afrikietiški eskizai".

Šio jubiliejinio vakaro klausytojai turės progos išgirsti ir paties J. Juzeliūno minčių apie kūrybos problemas ir visuomeninio gyvenimo aktualijas iš Dalios Kutavičienės 1999 m. parengtos TV laidos. Vakaro svečius turėtų sudominti ir J. Juzeliūnui Danutės Laukytės parengta išsami paroda.

J. Juzeliūno muzika šiemet dar ne kartą skambės ir po jo jubiliejaus datos. Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, kovo 10 d., Nacionalinės filharmonijos salėje J. Juzeliūnui skirtą jubiliejinį koncertą rengia Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Koncerto metu išgirsime reikšmingiausius J. Juzeliūno orkestrinius kūrinius, kuriuos anksčiau ne kartą yra atlikęs Sauliaus Sondeckio diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras. Solines partijas atliks taip pat kiti jaunesniosios kartos muzikai. Skambės Poema-koncertas, "Dėkojimas" (solo violončele – Vytautas Armonas), Koncertas vargonams, smuikui ir kameriniam orkestrui (solistės – Renata Marcinkutė-Lesieur ir Ingrida Armonaitė). Koncertą užbaigs J. Juzeliūno Penktoji simfonija "Lygumų giesmės", dalyvaujant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos merginų chorui (vad. Povilas Gylys).

Valstybinis Vilniaus kvartetas jubiliejiniais metais ketina savo koncertuose atlikti visus J. Juzeliūno kūrinius styginių kvartetui. Tradicinių sekmadieninių koncertų Šv. Kazimiero bažnyčioje metu Leopoldas Digrys atliks J. Juzeliūno Koncertą vargonams solo, skambėjusį daugelyje pasaulio kraštų.

O jubiliejinių metų pabaigoje Kauno muzikinio teatro scenoje tikimės išvysti J. Juzeliūno operą "Žaidimai" (pagal Friedricho Dürrenmatto apsakymą "Avarija"), kurios premjeros laukiame jau keletą dešimtmečių. Tai būtų išties įspūdingas J. Juzeliūno muzikos festivalio baigiamasis akordas, o gal – mūsų įžymiojo kompozitoriaus kūrybos renesanso pradžia?