Labai amerikietiška istorija

Šiandien Lietuvos ekranuose pasirodantis filmas "Pakilęs iš pelenų" ("Cinderella Man", JAV, 2005) – vienas laukiamiausių šių metų amerikiečių filmų. Jo kūrėjai režisierius Ronas Howardas ir aktorius Russellas Crowe yra pelnę ne vieną "Oskarą" už filmą apie genialų mokslininką "Nuostabus protas". Naujojo jų filmo herojus taip pat turi realų prototipą.

Jamesas J. Braddockas buvo darbininkas iš Niu Džersio, boksininkas mėgėjas, kuris 3-iajame dešimtmetyje labai išpopuliarėjo dėl nepaprastai stipraus smūgio dešine ranka. Braddocką vadino "buldogu iš Bergeno". Tačiau kai jis susilaužė dešinę ranką, o 1929 m. dar ir pralaimėjo kovą Tommy Loughranui, Braddockui prasidėjo nesėkmių periodas. Pasak spaudos ir gerbėjų, toje kovoje boksininkas prarado pasitikėjimą savimi. Tais pačiais 1929-aisiais prasidėjo ir Didžioji depresija. Jau 1932 m. kas ketvirtas amerikietis neturėjo darbo. Daugėjo savižudybių, bedarbiams buvo statomi specialūs kvartalai.

Braddockas taip pat atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Vietinė bokso komisija nepratęsė licencijos ir privertė jį išeiti pensijon. Braddockas dirbo įvairius, dažnai atsitiktinius darbus, net buvo kroviku. Tačiau nepaisant visko turėjo pasinaudoti valstybine pašalpa, o tai labai žeidė jo savigarbą. 1934 metais (tais pačiais, kai prasidėjo naujoji, "New Deal" vadinta Roosevelto politika) Braddockas netikėtai gavo galimybę susikauti su garsiu boksininku Johnu "Com" Griffinu, visuotiniu favoritu. Braddockas neturėjo laiko intensyviai treniruotis, tačiau laimėjo kovą (kalbėta, kad prie to prisidėjo ir dokuose dirbant ištreniruota kairė ranka). Paskui po 10 raundų jis nugalėjo dar vieną čempioną – Johnny Henry Lewisą, dar vėliau po nepaprastai sunkių 15 raundų – garsenybę Artą Lasky, tada buvusį savo puikiausios formos.

Vos tik Braddockas užsidirbo pinigų, jis pirmiausia nusprendė sumokėti už valstybinę pašalpą. Jo gerbėjų gretos augo. Jis buvo vadinamas "džentelmenu Jimu" ir gavo pasiūlymą susikauti su Maksu Baeriu dėl pasaulio čempiono titulo. Daug kas atkalbinėjo Braddocką, nes Baeris buvo ir sunkesnis, ir turėjo daugiau patirties. Vienas Bauerio priešininkų mirė iškart po nokauto, kitas po kovos su Baeriu taip nusilpo, kad mirė kitoje kovoje, tad Baeris buvo laikomas vienu pavojingiausių savo laikų boksininkų. Jis gyrėsi, kad lengvai nugalės Braddocką. Jų kova įvyko 1935 m. birželio 13 d. "Madison Square Garden", dalyvaujant trisdešimt penkiems tūkstančiams žiūrovų. Bukmekeriai statė 1 : 10 prieš Braddocką. Iš pradžių Baeris pirmavo, tačiau Braddockas ištvėrė 15 raundų ir laimėjo pagal taškus. Po šios kovos garsus sporto komentatorius ir rašytojas Damonas Runyonas pavadino Braddocką "Pelene". Ši pravardė labai greitai prigijo. Braddockas dar kovojo, bet prarado pasaulio čempiono titulą kovoje su Joe Louisu 1937 m. – buvo nokautuotas 8 raunde. Louisui tada buvo 23-eji, Braddockas buvo devyneriais metais vyresnis. Louisas ne kartą yra atsiliepęs apie Braddocką kaip apie vieną kovingiausių savo varžovų. Braddockas baigė karjerą ringe metais vėliau. Jis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1950 m. suvaidino svarbų vaidmenį garsaus Bruklino tilto Verrazano statyboje. Braddockas mirė 1974 m. būdamas 68-erių. Visą gyvenimą jis pragyveno su viena moterimi – Mae.

Režisierių Roną Howardą Jimas Braddockas žavėjo seniai: "Braddocko istorija visada jaudino mano vaizduotę. Ji – valios nugalėti, instinkto išlikti ir meilės galios pagarbinimas. Tai labai amerikietiška istorija ir labai amerikietiškas herojus – negandos jį tik grūdina. Jis padarys viską, kad jo vaikai turėtų ką valgyti."

Scenaristas Cliffas Hollingsworthas prisimena, kaip skaitydamas 4-ojo dešimtmečio spaudą suprato, kad tada Braddockas laikytas nacionaliniu didvyriu. Tačiau, kitaip nei kitus garsius boksininkus, jį gana greitai pamiršo.

Russellas Crowe taip pat gerai išmano bokso istoriją. Braddockas jį sudomino todėl, kad jo buvo visai kitokie motyvai nei daugumos boksininkų. Aktorius mano, kad troškimas nugalėti, asmeninės ambicijos, šlovė ir pinigai jam buvo ne tokie svarbūs. Aktoriui labai patiko herojaus "nepaprastas paprastumas": "Man "Pakilęs iš pelenų" pirmiausia yra pasakojimas apie šeimą, kuri stengiasi išgyventi sunkius Didžiosios depresijos laikus. Braddockas rūpinosi šeima ir liko jai ištikimas. Jis matė, kaip auga jo vaikai ir anūkai. Būtent tai, o ne laikina sėkmė buvo svarbiausias jo turtas." Tačiau Howardas, kuris seniai norėjo sukurti filmą apie 4-ąjį dešimtmetį, iš pradžių sumanė "sportinį" filmą. Režisieriaus dėmesį patraukė lakoniškas Braddocko atsakymas į klausimą, kodėl jis grįžo į ringą. Boksininkas atsakė: "Todėl, kad dabar žinau, už ką kovoju".

Howardas laikomas kūrėju, kuris, nepaisant epochos, kurioje vyksta jo filmų veiksmas, itin nuosekliai laikosi pasirinktos temos ir stiliaus. Howardo tikslas – rafinuotas pasakojimo paprastumas. Jo filmuose nuolat sugrįžta tos pačios temos – heroizmo, šeimos ryšių, idealizmo ir kovos su nuosavomis silpnybėmis.

Howardas prisipažįsta: "Ši istorija buvo iš tų, kurios mane labiausiai domina. Herojus visų akyse patiria radikalią permainą. Tačiau labiausiai intriguoja jo vidinė permaina. Savo filmuose rodau įvairius amerikietiškos svajonės ir mūsų nacionalinio charakterio pavidalus. Aš manau, kad mumyse yra kažkas labai tvirta. Amerikiečiai paprasčiausiai nepripažįsta pralaimėjimo. Pralaimėjimo negali būti. "Apollo 13" astronautai net nepagalvojo trauktis. Nashas iš "Nuostabaus proto" taip pat niekad nesitraukia atgal. Ir Braddockas nesirengia susitaikyti su mintimi apie tariamai neišvengiamą skurdą. Tai labai paprasta istorija, be netikėtumų ir staigių siužeto posūkių. Ji turėjo būti įtikinama, kad patrauktų žiūrovų dėmesį ir sužadintų jų jausmus. Jokios gudrybės čia nebūtų padėjusios."

Braddocko žmoną Mae suvaidinusi Renée Zelweger atkreipė dėmesį į tai, kad jos herojė skyrėsi nuo to meto moterų: "Ji tikrai buvo stipri moteris, manau, kad ji aplenkė savo laiką. Ji niekad nedvejojo pasakyti Jimui, ką mano iš tikrųjų, nors puikiai suvokė, kad jis mieliau išgirstų visai ką kita."

Ne tik žymių aktorių susidomėjimas lėmė, kad Ronas Howardas nusprendė kurti filmą. Buvo ir asmeninis motyvas. Howardo tėvas Rance’as (filme jis suvaidino Alą Faziną), būdamas aštuonerių, klausėsi per radiją reportažo apie Braddocko ir Baerio dvikovą. Tai buvo pirmoji radijo laida, įstrigusi jo atmintyje. Howardas sako, kad vaikystėje tėvas jam dažnai primindavo Braddocką kaip ypatingą asmeninio orumo, drąsos ir pareigos ne tik sau, bet pirmiausia savo artimiesiems pavyzdį.

Howardas niekad neslėpė, kad jo meistrai – Howardas Hawksas ir Frankas Capra, kurie aistringai ir meniškai tiksliai sugebėjo perteikti amerikiečių charakterį net ir pačiais dramatiškiausiais tautai momentais: "Manau, kad atpirkimas ir vidinė jėga iki šiol yra labai svarbūs šiuolaikinei amerikiečių kultūrai, ypač sunkiais laikais. Tai taip pat ir filmas apie pasišventimą šeimai, kuri šioje istorijoje yra viena didžiausių vertybių."

Rengdamasi vaidmeniui Renee Zelweger perskaitė per du šimtus Braddocko meilės laiškų Mae. Ji sako, kad retai kada pasitaiko turėti tokios ypatingos medžiagos: "Tie laiškai mane įtikino, kad jų ryšys buvo stiprus ir grynas. Man "Pakilęs iš pelenų" – ir graži meilės istorija. Sujaudino dar vienas dalykas. Jų vaikai niekad nesuvokė, kokia sunki yra šeimos materialinė padėtis. Reikėjo labai daug stiprybės, kad nebūtų sunaikintas jų saugumo pojūtis, net situacijoje, kai nebuvo aišku, ar kitą dieną jie turės ką valgyti ir kur miegoti."

Howardas ir operatorius Salvatore Totino nusprendė, kad filmas turi būti kiek įmanoma realistiškesnis, ypač kai atkuriamos 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečio realijos ir bokso kovų scenos. Kad filmavimo grupė geriau įsijaustų į Didžiosios depresijos realijas ir atmosferą, filmavimo vietos buvo apkabinėtos tų dešimtmečių fotografijomis. Nuolat buvo rodomi filmai – Michelo Curtizo "Angelai nešvariais veidais", Johno Fordo "Rūstybės kekės". Howardas aiškina: "Žmonės nesuvokia, kokie tai buvo sunkūs laikai, kokia praraja juos skiria nuo mūsų dienų. Mano tėvų kartą suformavo vis dar gyvi prisiminimai apie tuos laikus. Aš įdėmiai klausiausi jų pasakojimų, kartais labai dramatiškų. Pirmajame savo mėgėjiškame filme mėginau atskleisti to laiko dvasią." Režisierius siekė tiksliai perteikti ne tik ikonografiją, bet ir sunkią kasdienybės atmosferą. Totino priduria: "Labai lengva pasiduoti norui sukurti idealizuotą, poetizuotą, nostalgišką anų laikų vaizdą. Kine taip daryta ne kartą. Mūsų tikslas buvo kitas – vaizdo tikrumas ir tam tikra jo rūstybė."

Scenografas Wynnas Thomasas taip aiškina savo sumanymą: "Filmo veiksmas rutuliojasi šešerius metus. Jis prasideda 1928-aisiais. Tada pasaulis atrodo geras, džiugus ir pasiturintis. Automobiliai spindi saulėje, daug gyvų, ryškių spalvų. Paskui prasideda krizė ir spalvos staiga išnyksta. Pavyzdys mums buvo tų laikų fotografijos, kurios iki šiol daro neįtikėtiną įspūdį. Filmo pabaigoje vėl viskas keičiasi – tai atgavusio prarastą pusiausvyrą Braddocko gyvenimo permainų atspindys."

Pagal reklaminę filmo medžiagą parengė Kora Ročkienė