Tūkstantmečio liūdesys

"Tūkstantmečio mambo"

Atvirai sakant, vienintelis filmas, puošiantis šios savaitės filmų programą, yra Taivano režisieriaus Hou Hsiao-hsieno "Tūkstantmečio mambo" (BTV, 29 d. 23 val.). 2001 m. jis, kaip ir šiemet naujausias režisieriaus filmas "Trys kartai", buvo rodytas Kanų konkurse. Hou Hsiao-hsieno – viena svarbiausių Taivano ir pasaulinio kino figūrų. Jis priskiriamas prie tų režisierių, kurie labiausiai paveikė pastarųjų dešimtmečių kino raidą. Deja, Lietuvoje šis vardas iš esmės nežinomas, nors tie, kas matė pas mus epizodiškai rodytus jo filmus "Liūdesio miestas" ir "Dulkės vėjuje", be abejo, įsiminė jų unikalią plastiką ir intonaciją. Kalbant apie Hou Hsiao-hsieną dažnai minimas Yasujiro Ozu vardas, nes Hou Hsiao-hsienas – bene vienintelis didžiojo japono tradicijų tęsėjas šių dienų kine. Tačiau man "Tūkstantmečio mambo", nepaisant visos budistinės filmo ištarmės, pirmiausia yra ir labai antonioniškas filmas apie vienatvę ir neįmanomą meilę.

Filmo herojė – jauna mergina Viki – blaškosi tarp dviejų vyrų. Hao-hao – jaunas neatsakingas pavydus tinginys. Palyginti su juo, mafijozas Džekas yra vyro idealas. Tačiau juk ne visada mylime tuos, kurie yra idealūs. Tačiau iš pirmo žvilgsnio banaloka istorija filme virsta neįtikėtinai subtiliu sielos reginiu, pasakojimu apie skausmingą savęs atradimą.

"Tūkstantmečio mambo" plastika neprimena ankstesnių režisieriaus filmų, nors ir jame stulbina neįtikėtinas režisieriaus gebėjimas kurti nuotaiką, atmosferą. Viename interviu jis prisipažino, kad filmas buvo kuriamas tarsi laikant rankose padidinamąjį stiklą. Režisieriui reikėjo kuo daugiau detalių, tad beveik viskas buvo filmuojama pasinaudojant teleobjektyvais. Tai liudija ir puikų operatoriaus darbą, nes Hou Hsiao-hsien niekad nerepetuoja. Režisierius sako filme perteikti norėjęs esamąjį laiką, tačiau vėliau suprato, kad tai nepavyks: "Aš lankiausi Taibėjaus jaunimo naktiniuose klubuose, klausiausi nesibaigiančių istorijų ("extasy" atriša liežuvius) ir supratau, kad jaunųjų santykiai keičiasi nepaprastai greitai. Norint visa tai nufilmuoti reikėtų naudoti lazerį. Aš bandžiau tai užfiksuoti, filmavau mėnesį, kol supratau, kad turiu rasti distanciją. Tai man pavyko padaryti dviem būdais: užkadriniu balsu, pasakojančiu apie tai, kas įvyko praėjus dešimčiai metų po to, kas vyksta ekrane, ir detalių gausa".

Prisiekusius Nicole Kidman gerbėjus turėtų sudominti dar vienas per BTV rodomas filmas – australiečio Denny Lawrence’o 1985 m. "Arčerio nuotykiai" (28 d. 8.05). Tai jaunimui skirta juosta, tad jei įdomu, kokia buvo Kidman prieš dvidešimt metų, teks paaukoti saldų šeštadienio ryto miegą.

TV3 šeštadienio naktį (28 d. 23.10) rodo kultinio B klasės režisieriaus Samo Raimi filmą "Darkmenas: tamsos žmogus" (1990). Pasiknisęs filmografijoje tarp gausių scenaristų pavardžių radau ir du brolius Coenus. Jie taip pat pridėjo savo ranką prie pasakojimo apie mokslininką (Liam Neeson), kuris nori sukurti antrąją odą gaisruose nukentėjusiems žmonėms ir eksperimentuodamas įgyja nepaprastų galiių. Beje, filme vaidina ir Coenų filmų žvaigždė Francis McDormand.

Jaunoji karta, ko gero, nematė ir Franko Marshallo "Arachnafobijos" (TV3, 29 d. 22.15), o juk šis "siaubiakas" apie ramiai gyventi doriems žmonėms neleidžiančius milžiniškus vorus ne vienam mano kartos žmogui primena pirmuosius masinio videofilmų žiūrėjimo metus.

Šią savaitę nepristigs džiaugsmų masinės kultūros, komiksų, vaiduoklių ir dvasių gerbėjams. Tai ir Stepheno Sommerso "Van Helsingas" (LNK, 27 d. 23 val.), ir Jano de Bonto "Namas ant vaiduoklių kalvos" (LTV, 27 d. 22.10). Besidomintiems asmeniniu žvaigždžių gyvenimu turėtų patikti Jacobo Bergerio filmas "Gerbk savo tėvą" (BTV, 30 d. 22.10), kuriame konfliktuojančius tėvą ir sūnų vaidina gyvenime taip pat dažnai konfliktuojantys tėvas ir sūnus Gerard’as ir Guillaume’as Depardieu. Manau, kad filme jie abu siunčia linkėjimus seneliui Freudui.

Rimtesnių reginių gerbėjams turėtų patikti niūrus psichologinis fantastinis Gregory Hoblito trileris apie tėvo mirties paslaptį bandantį įminti Niujorko policininką, nors bijau, kad "Dažnį" (TV3, 31 d. 23.15) visi jau moka atmintinai, o TV3 galėtų net paskelbti konkursą ir paklausti, kelintą kartą filmas rodomas per jų kanalą. Beje, šia prasme LTV galėtų konkuruoti su TV3, tik gali būti, kad tokie konkursai sudomins ir autorių teisių specialistus. Kad pagrindinis prizas atiteks jiems, net neabejoju.

Jūsų –

Jonas Ūbis