Muzika

Maištingas kūrėjas sugrįžta

Kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus šimtmečiui

iliustracija
Vytautas Bacevičius

Gegužės 25 d. Chodkevičių rūmuose buvo pristatytas naujas muzikos leidinys – dviejų tomų knyga "Vytautas Bacevičius".

Šis renginys – tai įžanga į kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus šimtmečio minėjimą. 2005-ieji skiriami Vytauto Bacevičiaus muzikos "sugrįžimui" į Lietuvos muzikos istoriją ir mūsų koncertų sales.

Būsimų renginių pagrindas – minėtasis leidinys "Vytautas Bacevičius". Jį sudaro dvi knygos – "Gyvenimo partitūra", skirta Vytauto Bacevičiaus gyvenimui ir kūrybai (monografijos autorė ir sudarytoja Ona Narbutienė), bei knyga "Išsakyta žodžiais" (sudarytojas ir vertėjas Edmundas Gedgaudas), kurioje publikuojamas gausus kompozitoriaus epistolinis ir literatūrinis palikimas.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos pasidalijusi Bacevičių šeima – unikalus kultūrų polifonijos fenomenas. Po studijų Paryžiuje Europoje plačiai koncertavęs pianistas Vytautas Bacevičius, pasirinkęs iš tėvo paveldėtą lietuvybę (sesuo Gražina – iškili lenkų kompozitorė), buvo ir tuometinio avangardo kompozitorius.

Estų muzikologas Martas Humalas teigia, jog tokio lygio novatoriaus tarpukario metais neturėjo nei Estija, nei Latvija.

Anuometinio Kauno muzikinė atmosfera dar nebuvo pasirengusi priimti 1934 m. skandalą sukėlusios jo "Elektrinės poemos" simfoniniam orkestrui.

Nuo 1940 m. V. Bacevičius gyveno ir kūrė Niujorke. Čia publika irgi labiau vertino įprastos raiškos partitūras. Vytautas bandė siekti kompromiso (rašydamas paprastesnę, bet ne prastesnę muziką), tačiau taip pasijuto išdavęs savo idealus. Paskutinį – kosminį – savo kūrybos etapą skyrė XXI a. klausytojams. Viliamės, jog Lietuva pagaliau taps didžiojo kompozitoriaus namais, iš kurių jo unikali kūryba sklis po kitas šalis ir kontinentus.

2005 m. rugsėjo 16, 17 d. numatyta surengti tarptautinę muzikologų konferenciją "Pagrindinėje srovėje ir anapus jos: Vytautas Bacevičius (1905–1970) ir jo amžininkai. Tarptautiniai pirmojo Lietuvos muzikos avangardo ryšiai ir kontekstai".

Konferencijoje, kuria siekiama aktualizuoti Vytauto Bacevičiaus kūrybą, bus analizuojami jo ryšiai su Lenkijos muzikine kultūra bei Vidurio Europos muzikus jungusia Paryžiaus mokykla, emigravusių (daugiausia į JAV) Vidurio Europos muzikų adaptacija, kompozitoriaus dalyvavimas Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) veikloje.

Rugsėjį koncertų programose ne kartą matysime Bacevičiaus pavardę: Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programoje pirmą kartą skambės pirmasis kompozitoriaus simfoninis opusas – Pirmoji simfonija (1926), Koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui (1951) bei du vėlyviausi baigti simfoniniai kūriniai – Koncertas fortepijonui Nr. 4 (1962) ir "Grafika" (1964).

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ketina imtis dar ambicingesnio projekto – rekonstruoti Vytauto Bacevičiaus kūrybinį kontekstą jo studijų Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje bei Paryžiaus Rusų konservatorijoje metais (1927–1930) ir šalia Bacevičiaus pristatyti vadinamosios Paryžiaus mokyklos (École de Paris) kompozitorius – Aleksandrą Tansmaną, Bohuslavą Martinu, Aleksandrą Čerepniną bei Uuno Klami.

Su Paryžiaus mokyklos atstovais bei kitais Baltijos kraštų kompozitoriais, studijavusiais anuometiniame Paryžiuje, Vytautą Bacevičių siejo labai panašūs estetiniai ir muzikiniai idealai.

Rugsėjį Kaune ir Vilniuje skambės Vytauto Bacevičiaus ir jo sesers Gražinos Bacewicz kamerinė muzika, kompozitoriaus fortepijoninės muzikos rečitalį spalio mėnesį surengs pianistas Andrius Žlabys.

Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, bus atlikti visi Bacevičiaus kūriniai vargonams.

Leidžiami Vytauto Bacevičiaus muzikos natų leidiniai. Pasirodė visa kompozitoriaus muzika vargonams bei "Septintas žodis" dviem fortepijonams; netrukus bus išleisti du Bacevičiaus fortepijoninės muzikos rinkiniai, kompozitoriaus jubiliejaus proga pasirodys dvi kompaktinės plokštelės, skirtos simfoninei ir fortepijoninei muzikai.

Vytauto Bacevičiaus jubiliejinę programą rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Muzikos informacijos ir leidybos centras, Religinės muzikos centras bei "Vartų" galerija. Programą remia Lietuvos kultūros ministerija.

LMIC inf.