Algimantas Švažas

Algimantas Švažas. "Šokis "Sadutė". Medžio raižinys. 1976 m. Iš Vilniaus universiteto Grafikos kabineto

Lietuvos dailininkų sąjunga su dideliu liūdesiu praneša, kad 2003 m. rugsėjo 26 d., eidamas 71-uosius metus, mirė žinomas grafikas Algimantas Švažas.

Algimantas Švažas gimė 1933 m. rugsėjo 14 d. Papilėje (Akmenės r.). 1960-1966 metais studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1965-ųjų pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė dvidešimt septynias asmenines parodas, iliustravo dvidešimt poezijos ir prozos knygų, buvo septynių Lietuvos kino studijoje sukurtų kino filmų dailininkas. 1952-1959 m. A. Švažas buvo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio solistas, 1965-1975 m. dirbo savaitraščio "Literatūra ir menas" dailininku, nuo 1975-ųjų - Lietuvos menininkų rūmų Dailės skyriaus vadovu ir surengė per 300 lietuvių ir kitų kraštų dailininkų parodų (šį darbą jis dirbo, kol Lietuvos menininkų rūmus iškėlė iš dabartinės Prezidentūros). Nuo 1970 m. A. Švažas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, aktyviai dalyvavo Grafikos sekcijos veikoje, tapo III Pasaulio žemaičių parodos laureatu.

A. Švažas kūrė estampus, ekslibrisus, iliustravo knygas. Jo kūrybos pradžia prasmingai sutapo su septintajame XX a. dešimtmetyje lietuvių grafikoje atsiradusiu liaudies meno poveikiu. Meilė savam kraštui, jo žmogui, liaudies kūrybai visą gyvenimą buvo pagrindinė dailininko kūrybos tema ir įkvėpimo šaltinis.

Įsimintini ankstyvieji estampai "Tadas Blinda", medžio raižinių ciklas pagal K. Borutos knygą "Mediniai stebuklai". Didelis, monumentalios stilistikos, mišria technika atliktas raižinių ciklas "Lietuva" (1968), kurį sudaro keturios dalys - "Vilnius", "Dzūkija", "Aukštaitija", "Žemaitija", "Pamariai", paženklintas A. Švažo kūrybos brandos ženklu. Vėliau dailininkas Lietuvos istorijos temą tęsė kituose estampuose - trilogijoje "Mindaugas", "Katedra", "Mažvydas" (1974), "Piliakalnio sakmė", "Žalgiris" (1975), pusės šimto lakštu ciklas "Senolių godos" (1983). Ypatingą poveikį A. Švažo kūrybai darė M. Gimbutienės darbai, atskleidžiantys pagoniškąją baltų mitologiją. A. Švažo kūriniai persmelkti panteistinės pasaulėjautos. Pastaruosius keliolika metų dailininkas vis labiau gilinosi į šią tematiką, kūrė lietuvių dievų ir deivių panteoną ("Deivių sutartinė", 1993). Jo kūrybos motyvai - tai senosios lietuvių kultūros ženklai, archeologiniai radiniai, gintaro amuletai, madonos ir pan.

A. Švažo kūrinių turi įsigiję Lietuvos dailės muziejai, Sorbonos (Prancūzija) ir Stokholmo (Švedija) universitetai, JAV, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai.

Šių metų pavasarį, artėjant 70-mečiui, A. Švažas surengė didelę savo kūrinių parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, turėjo daugybę planų ir niekada neprarado optimizmo, kurį palaikė spalvinga žemaitiška prigimtis.

Lietuvos dailininkų sąjunga