Tarp reklamos ir realybės

Ansamblis "Amadeus" M. Raškovskio nuotr.

Paskutinis rugsėjo ketvirtadienis. Vilniaus rotušė. Vakaro koncertinėje programoje - ansamblis "Amadeus" iš Italijos. Jį rotušėje (o rugsėjo 26 d. - ir Alytaus miesto teatre) pristatė Lietuvos nacionalinė filharmonija, Italų kultūros institutas ir Italijos Respublikos ambasada. Koncerto programėlėje - daug žadantis reklaminis ansamblio pristatymas, įdomi, retai skambančių kūrinių programa. Deja, vakaras, į kurį eita tikintis įdomaus susitikimo su italų muzikais ir jų atliekama muzika, virto labiau reklamos bei realybės satisfakcija nei muzikine atgaiva.

Dar per spaudos konferenciją filharmonijoje pristatant naują sezoną pasidžiaugta koncertų žanrų įvairove, užsienio svečiais, tarp jų - ir "Amadeus" ansambliu iš Italijos. Intrigavo gan reta ansamblio sudėtis: obojus (Roberto Romitelli), smuikas (Augusto Ottaviani), altas (Valentina Mariani) ir violončelė (Giuseppe Dolci).

Tradiciškai pristatant ansamblį koncerto programėlėje pateikta jo lakoniška biografija ir spaudos atsiliepimų. Visi kvarteto nariai studijavo Italijoje, vėliau tobulinosi ir užsienyje, mokėsi pas įvairius pedagogus. Ansamblio įrašus išleido "Fonit Cetra", "Quadrivium Bongiovanni" ir "Diapason" kompanijos. Tvirtinama, kad neseniai "Amadeus" įrašyta J.Ch. Bacho kvartetų plokštelė tapo vienu populiariausių klasikinės muzikos įrašų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Plati ansamblio koncertinių kelionių geografija - Lietuva bus bene 27-oji aplankyta šalis.

Įdomi pasirodė detalė, kad ne vienus metus savo repertuarą kūręs kvartetas dabar groja įvairių epochų kūrinius - nuo baroko iki šiuolaikinių. Tad galima numanyti ansamblį turint gausų repertuarą ir dideles ambicijas. Beje, svarstant apie ambicijas, greta įvairių palankių spaudos atsiliepimų provokuojančiu "Amadeus" charakteristikos pasažu pasirodė apibūdinimas - "Tokio tipo ansamblis Italijoje yra tik vienas (ir vienintelis kvartetas pasaulyje, atliekantis visus jo sudėčiai parašytus kūrinius)".

Stilistinę repertuaro įvairovę iš tiesų liudijo ir koncerto Vilniuje programa: W.A. Mozarto (1756-1791) Kvartetas F-dur, KV 370, G.F. Malipiero (1882-1973) "Epodi e Giambi", J.Ch. Bacho Kvartetas C-dur ir B. Britteno (1913-1976) "Phantasy Quartet". Retai skambanti muzika, ypač G.F. Malipiero ir J.Ch. Bachas (jauniausias J.S. Bacho sūnus) tapo savaime įdomiu koncerto dėmesio centru. "Amadeus" muzikantai į jį tarytum nepretendavo, veikiau laikėsi atsargių muzikos interpretuotojų, tarpininkų su klausytojais pozicijos. Artistiškumu ir lyderiška drąsa bei ekspresija iš kvarteto narių gal labiau išsiskyrė obojininkas R. Romitelli. O viso kvarteto temperamentas ryškiau žybtelėjo tik bisui atliekant D. Cimarosos kūrinėlį.

Interpretuojant kūrinius stengtasi parodyti kiekvieno jų stilistinį savitumą, perteikti muzikinės kalbos ypatumus (gebėjimai "kalbėtis" konkretaus autoriaus kalba ypač atsiskleidė perteikiant polifoniško audinio G.F. Malipiero "Epodi e Giambi"), pateikti savo, tegu ir nebūtinai su klausytojų lūkesčiais sutampančią interpretaciją (pavyzdžiui, pateiktoji išraiškos požiūriu gan nuosaiki B. Britteno kvarteto versija su "snūduriuojančios" violončelės pradžia ir pabaiga man dramaturgiškai pasirodė nuobodoka, trūko ryškesnių dinaminių niuansų, aiškiau perteiktos visumos).

Vis dėlto vertinant šias pastangas dėmesį dažniau nei norėtųsi trikdė scenos profesionalams lyg ir nepritinkančios "nešvarios" gaidelės, techniniai nesklandumai, nederantys instrumentų sąskambiai ar vangoka ansamblio narių partnerystė. Neaiški W.A. Mozarto kvarteto pradžia, "suveltos" Allegro dalies frazės kurį laiką atrodė tik nesėkmingas atsitiktinumas, bet panašiems neaiškiems atlikėjų meistriškumo niuansams kartojantis, susidarė gan dviprasmiškas įspūdis dėl ansamblio kokybės.

Scenoje atsiskleidusią priešpriešą programėlėje pateiktiesiems užsienio spaudos atsiliepimams bandžiau pateisinti - gal tai išimtis, atsitiktinumas ar muzikavimo vertinimo kriterijų neatitikimai? Bet kuriuo atveju, kai akių ir ausų transliuojama informacija susikerta, patiri labai savitą nepatogumą. Antra vertus, pasimokai ateity kritiškiau vertinti išankstinę pasiūlą. Juo labiau kad šiais laikais jos pakankamai.