Tapatybės, traukiniai ir muzika

„Meilė ir kiti nusikaltimai"

Vakar prasidėjo jau antrasis Tarptautinis Kauno festivalis. Po savaitės dalį festivalio programos bus galima pamatyti Vilniaus „Skalvijos“ kino centre. Festivalio rengėjai išplėtojo gerai pasiteisinusią praėjusių metų koncepciją. Pagrindines programas „Tapatumai“, „Muzika, keičianti pasaulį“ ir „Pasakojimai“ šiemet papildė „Naujasis Airijos kinas“, Vytautui Kernagiui atminti skirta programa ir specialioji programa „Traukinių laikas“.

Tapatumai

Didžiausia – vienuolikos filmų – festivalio programa jungia kūrinius, įvairiais aspektais analizuojančius tapatumo problemas, ir pasakoja apie žmones, patekusius į skirtingų tautų, šalių, gyvenimo būdų verpetus, emigrantus ir imigrantus, valstybes ir bendruomenes.

Tapatumų programos akcentas – jauno serbų režisieriaus Stefano Arsenijevićiaus debiutinis filmas „Meilė ir kiti nusikaltimai“ („Love and Other Crimes“). Pagrindinė filmo herojė trisdešimtmetė Anica nori viską palikti ir emigruoti. Arsenijevićius sako: „Pastaruosius 15 metų emigracija yra didžiulė Serbijos problema. Iš šalies išvyko daugiau nei 300 tūkstančių gyventojų. Kiekvienas serbas turi draugų užsienyje ir laikui bėgant ima savęs klausti – pasilikti ar išvažiuoti? Norėjau įsigilinti į šią temą ir parodyti, kaip sunku padaryti tokį sprendimą.“

Svarbi šios programos dalis – pripažintų kino meistrų Keno Loacho ir keliskart Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotų brolių Dardenne’ų naujausi filmai „Laisvas pasaulis“ ir „Lornos tylėjimas“. Socialiai angažuoti „Tapatumų“ programos filmai turėtų provokuoti diskusijas. Neįprastas amerikiečių režisieriaus Danielio Karslake’o filmas apie krikščioniškas vertybes „Nes taip moko Biblija“ („For the Bible Tells Me So“) klaus: ar Biblija gali įkvėpti neapykantą? Ar ji gali paskatinti išstumti tam tikrus žmones už visuomenės ribų? Garsus lenkų dokumentininkas Andrzejus Fidykas kartu su norvegais kurtame filme „Baltarusijos valsas“ („Belarusian Waltz“) parodys šių dienų baltarusį... Aleksandrą Puškiną.

Muzika, keičianti pasaulį

Šiemet festivalis ir vėl pristato unikalius dokumentinius ir vaidybinius filmus apie muzikos grupes ir muzikantus. Bus parodytas šiemet Tarptautinį Berlyno kino festivalį atidaręs Martino Scorsese filmas „Šviesk“, kuriame šešiolika kino kamerų užfiksavo du „Rolling Stones“ koncertus, įvykusius Niujorko „Beacon“ teatre. Iš šio filmo sklindančiai energijai atsispirti neįmanoma. Po filmo „Mamma Mia“ sėkmės atgimimą visame pasaulyje išgyvena „ABBA“ dainos. Ta proga festivalis primins 1977 m. Lasse’s Hallströmo sukurtą muzikinį filmą „ABBA“ („ABBA The Movie“, 1977).

Vyresniosios kartos melomanai, be abejo, prisimena Sovietų Sąjungoje labai populiarų estų dainininką Georgą Otsą. Apie jo gyvenimą pasakoja vaidybinis Peeterio Simmo filmas „Georgas“ („Georg“). „Roskildė“ (rež. Ulrik Wivel) – tai dokumentinis filmas apie Roskildės muzikinį festivalį Danijoje, kurį jau pamėgo ir ne vienas lietuvis.

Pasakojimai

Tradiciškai „Pasakojimų“ programoje rodomi filmai, išsiskiriantys savo forma, scenarijumi ar montažu, stebinantys pasakojimo priemonėmis arba siužetais. Kritikai jau spėjo pavadinti naujausią Woody Alleno filmą „Viki, Kristina, Barselona“ („Vicky, Cristina, Barcelona“) mažu stebuklu. Tai pasakojimas apie Viki (Rebecca Hall) ir Kristiną (Scarlett Johansson), dvi jaunas amerikietes, kurios atvyksta į Barseloną praleisti vasaros. Jos abi sutinka ryškų, įspūdingą ispaną menininką (Javier Bardem) ir jo gražią, bet pamišusią buvusią žmoną (Penelope Cruz). Visa kompanija įsivelia į romantiškus nuotykius. Debiutanto Aslano Galazovo filmas „Kregždutės sugrįžo“ („Lastočki prileteli“) – beveik neorelistiškai papasakota istorija apie literatūros profesorių, dėstantį universitete ir kartu mėgstantį pakeliauti po miesto dugną. Dviveidės civilizacijos įtampa drasko profesorių. Aktoriaus Steve’o Buscemi režisuotas „Interviu“ („Interview“) – tai olandų kino kūrėjo Theo van Gogho filmo perdirbinys. „Interviu“ – psichologinis žaidimas, amoralaus žurnalisto ir seksualios žvaigždės susidūrimas kaktomuša tamsiame Manheteno bute.

Naujasis Airijos kinas

Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma specialioji programa, skirta Airijos kinui. Žiūrovai pamatys 2003–2008 m. Airijoje sukurtus įvairių žanrų filmus: miuziklą, dokumentinį filmą, socialinę dramą, romantinę komediją... Declano Reckso filme „Rojus“ („Eden“) rodoma viena sutuoktinių Bilio ir Bredos gyvenimo savaitė artėjant jų santuokos dešimties metų sukakčiai. Breda tikisi, kad sukaktis iš naujo įžiebs santuokos ugnį. Tačiau Bilio elgesys tampa vis keistesnis...

Traukinių laikas

1895-aisiais pirmajame brolių Lumiźre’ų kino seanse buvo parodytas sukurtas „Traukinio atvykimas į La Sjota stotį“. Šiemet festivalis skirs ypatingą dėmesį šiam kino simboliui. Programoje „Traukinių laikas“ bus pristatyti šeši įvairiais laikotarpiais sukurti filmai. Tai – unikali rinktinių klasikos bei šiuolaikinių filmų programa, atskleisianti traukinio simboliką įvairiuose kontekstuose. Juk traukinys dažnai suvokiamas ne tik kaip transporto priemonė. Tai – gyvenimo, svajonių, kino simbolis. Norvegų režisieriaus Bento Hamerio („Faktotumas“, „Virtuvės istorijos“) filmas „O. Hortenas“ pasakoja apie traukinio mašinistą, kuriam atėjo laikas išeiti į pensiją. Palikęs mašinisto darbą, Hortenas palieka ir gerai pažįstamą gyvenimą. Jo laukia naujos patirtys ir nepažinti nuotykiai. Ši programa turėtų itin sudominti senojo kino mėgėjus. Joje bus parodyti ir klasikinio britų dokumentinio kino pavyzdys – Johno Shearmano 1952 m. „Traukinių laikas“ („Train Time“), ir vienas geriausių visų laikų lenkų filmų – Jerzy Kawalerowicziaus „Traukinys“ („Pociąg“, 1959), ir prancūzų rašytojo, vieno Naujojo romano kūrėjų Alaino Robbe-Grillet režisuotas „Europos ekspresas“ („Trans Europe Express“, 1966).

Šimtas pavasarių. Programa
Vytautui Kernagiui atminti

Maestro Vytautą Kernagį dažniau prisimename kaip dainų autorių ir atlikėją, renginių, televizijos laidų vedėją, o apie savotiškus Vytauto Kernagio santykius su kinu žinome daugiausia iš senų interviu: „Mano dainos skamba ne viename filme, tačiau aš nesu kino kompozitorius; mano balsu kalba ne vienas herojus, tačiau aš pats nevaidinau; žiūrovai ne kartą yra matę mane ekrane, tačiau nesu kino aktorius. Ir populiarumą man atnešė ne šis populiariausias iš visų menų. Aš visą laiką esu kažkur šalia kino, bet ne kine...“ („Kinas“, 1983, Nr. 10) Festivalis kviečia iš naujo atrasti filmus, kuriuose Vytautas Kernagis vaidino, dainavo ar kuriuos įgarsino. Bus parodyti šeši sovietmečiu kurti filmai, prie kurių prisidėjo maestro. Tai – Algirdo Aramino „Kai aš mažas buvau“ ir „Maža išpažintis“, Arūno Žebriūno miuziklas „Velnio nuotaka“, Vytauto Žalakevičiaus tragikomedija „Atsiprašau“, Roberto Verbos „Lituanikos“ sparnai“ bei Verbos ir Laimos Pangonytės „Sveika, jaunyste“ (1977). Šią specialiąją programą Kauno žiūrovams pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė, gerai pažinojusi šviesaus atminimo Maestro.